Šunys turi be galo didelį išlikimo instinktą. Jie jau gimsta su gebėjimais, kurių reikia adaptuotis bet kokioje aplinkoje. Be to kiekvienas šuniukas iš savo protėvių paveldi tam tikras savybes ir polinkius. Būtent genetinės savybės daugiausiai ir nulemia, kokio charakterio bus suaugęs šuo. Daugiausiai, bet ne visiškai. Todėl, šuniuką reikia socializuoti, o kitaip tariant – pritaikyti jį prie gyvenimo kartu su žmonėmis.
Maždaug nuo antrojo iki penktojo gyvenimo mėnesio šuo prisitaiko prie gyvenamosios aplinkos, jį supančių žmonių bei gyvūnų. Tai laikas, kai gyvūnas įsisavina naujus potyrius, kai „suvokia“, kad yra šuo ir mokosi būti šunimi, t. y. išsiaiškina, kaip susikalbėti su kitais šunimis, kas yra žmonės ir kam jie reikalingi.
Maždaug iki aštuntos gyvenimo savaitės šuniukas pirmiausiai pažįsta savo rūšies atstovus, žaidžia su kitais vados jaunikliais, mama, stebi ir kartoja mamos elgesį, patiria pirmąjį susierzinimą, kai kalė nustoja žindyti.
Pasibaigus šiam laikotarpiui šuniukas patenka į naujus namus, naują savo šeimą ir dabar pradeda pažinti žmonių pasaulį ir socializuotis. Tai laikas, kurio nevalia praleisti, nes pirmaisiais gyvenimo mėnesiais šuniukas labai imlus bet kokiai informacijai (ne tik pozityviai, bet ir negatyviai), kai ją užtvirtina ir be baimės gali tiesiog laimingai gyventi. Todėl kiekvienas šuniuko šeimininkas turėtų pasirūpinti, kad mažasis keturkojis draugas patirtų kuo daugiau teigiamų emocijų ir patektų į įvairias situacijas.
Svarbiausias socializacijos principas – kuo daugiau teigiamų įspūdžių. Negalima šuniuko mokyti per prievartą, nes pradės nepasitikėti šeimininku ir aplinka. Pasitikintis savimi šuo užaugs tik tada, kai bet kokių užduočių ar komandų mokysis linksmai, tarsi žaisdamas.
Šuns elgesio žinovė Margaret Hughes parengė programą, pavadintą „Magiškuoju 12-uku“, kurią turėtų įvykdyti kiekvienas jauno šuniuko šeimininkas. Kodėl magiškas dvyliktukas? Ogi pasak Margaret dvylika kartų susidūręs su nauja patirtimi, šuniukas ją įsisąmonina ir užtvirtina kaip saugią, smagią, reikalingą jo gyvenime.
Taigi, per pirmąsias 12 gyvenimo savaičių kiekvienas šuniukas turėtų:
1. Pažinti 12 įvairių paviršių: kietų ir minkštų, klampių (kuriose „dingsta“ letenėlės), slidžių, šiurkščių, bei minkštučių. Jo pėdutės turėtų pajausti kaip vaikštoma mediniu paviršiumi, kuo šis paviršius skiriasi nuo kilimo, laikraščio ar popieriaus, betono, kiliminės dangos, žemės (žolės, purvo, vandens).
2. Pažaisti su 12 įvairių daiktų. Tai gali būti žaisliukai, kamuoliukai, cypiantys žaislai, medžio šakos, kankorėžiai, popierius arba kartonas, metaliniai daiktai (pavyzdžiui, raktai).
3. Pažinti 12 įvairių vietų, pavyzdžiui kiemą (kuriame kasdien būna), kitų žmonių namus, mokyklos kiemą, ežerą, upę, valtį, rūsį, liftą, automobilį, garažą, veterinaro kabinetą ir pan.
4. Susipažinti ir pažaisti su 12 žmonių, tai gali būti vaikai, suaugę, ar senyvi žmonės, praeiviai sutikti gatvėje arba parke. Būtų gerai, kad paglostyti šuniuko pasilenktų koks nors aukštas vyras, ponia su skrybėle ar akiniais. Kuo daugiau įvairių žmonių šuniukas pamatys, tuo ramiau ateityje pro juos sugebės praeiti.
5. Išgirsti 12 įvairių garsų (tai šuniuko pratinimas prie garsų, tačiau pirmieji jo išgirsti garsai neturi būti labai intensyvūs): atidaromo garažo durų garsas, durų skambutis, kieme krykštaujantys, verkiantys, klykiantys vaikai, motociklo, troleibuso garsai, indaplovės, skalbimo mašinos ūžimas, garsūs plojimai, ant grindų nukritusio puodo žvangesys, gimtadienio šventė ir pan.
6. Pamatyti 12 greitai judančių objektų, pav: riedučiai, dviračiai, motociklai, bėgantys žmonės, automobiliai, katės, voverės, karvės, futbolą žaidžiantys vaikai ir pan.
7. Susidurti su 12 įvairių iššūkių, pav., vaikščioti apie kartoninę dėžę, pereiti per medžiaginį tunelį, užbėgti laiptais, įeiti į liftą, užšokti ant kelmo, peršokti per upelį ar didžiulį pargriuvusį medį.
8. 12 kartų per savaitę keisti kūno padėtis, pav. pajausti, ką reiškia, kai šeimininkas pakelia ant rankų, kai pasiguldo sau ant krūtinės, kai pasisodina ant kelių, apkabina, tapšnoja per šoną. Be to tai laikas kai reikia mokyti šuniuką tikrinti dantis, pasižiūrėti ar ausytės švarios, nukirpti nagus ir pan.
9. Paėsti iš 12 įvairių indų: metalinio dubenėlio, kartono dėžutės, nuo popieriaus lapo, iš puodelio, keptuvės, iš delno ir pan. (maži šuniukai, kaip ir maži vaikai, pasaulį pažįsta per burną).
10. Paėsti 12 -oje skirtingų vietų, pavyzdžiui, kieme, virtuvėje, laiptinėje, rūsyje, skalbykloje, draugų namuose, automobilyje, palapinėje, po išskleistu skėčiu ir pan.
11. Per savaitę 12 kartų pabūti vienam (be kitų gyvūnų ir žmonių): nuo keliolikos iki 45 minučių.
12. Pažinti 12 skirtingų antkaklių ir pavadėlių: petnešos, medžiaginis, odinis antkakliai, grandinėlė, platus, siauras antkaklis, ilgas, trumpas pavadėlis, kelių metrų virvė.
Margaret Hughes socializacijos patarimai yra veiksmingi ir skamba gražiai, bet kaip visus juos įvykdyti? Ogi tiesa tokia, kad niekas savaime nevyksta ir šuo, be mūsų pagalbos nebus gerai socializuotas, eidamas gatve krūpčios nuo kiekvieno naujo garso, arba šieps dantis išvydęs keistos išvaizdos praeivį. O mes nervinsimės, kokį „kvailą“ šunį įsigijome.
Tad pirmyn, juk pirkdami šuniuką pažadėjome sau, kad būsime atsakingais šeimininkais, tiesa? Juk šuo yra mūsų ilgametis draugas, ne laikina užgaida. Tad imkite šuniuką visur su savimi. Kur tik galite, kai tik galite.
Bet kokia patirtis šuniukui bus neįkainojama, nes jis įsisavins visą su ta vieta susijusią informaciją. Nuvažiuokite su šuniuku į oro uostą (nenueis darbas veltui, pripratinsite ten keturkojį ne tik prie naujų žmonių, bet prie kylančių lėktuvų ūžesio), traukinių stotį. Važiuokite kartu remontuoti automobilio, įsipilti kuro, pavaikščiokite judriomis gatvėmis ir paprašykite praeivių, kad pasilenktų, pakalbintų ir paglostytų šuniuką. Tokiu būdu šuniukas susipažįsta su naujomis vietomis ir situacijomis, naujais žmonėmis ir kitais šunimis.
Na ir dar svarbu, kad išėję pasivaikščioti ar užsukę pas draugus į svečius neizoliuotumėte šuniuko nuo kitų šunų (aišku reikia atsiklausti ar tie kiti šunys nėra pavojingi). Jis turi išmokti šunų kalbos, užmegzti kontaktą su kitais šunimis. Šunytis perpras, kokį jo elgesį toleruoja kiti šunys, o kokio ne. Jis suvoks savo paties jėgą ir išmoks būti nuolankus su vyresniais šunimis.