VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė pažymėjo, kad šis pakeitimas aktualus tik tiems fiziniams asmenims, kurių išlaidos, VMI turimais duomenimis, viršija gaunamas pajamas ar kurių pajamų šaltiniai VMI nėra žinomi.
„Pavyzdžiui, pajamos nėra deklaruotos, apie jas VMI nėra pranešę tretieji šaltiniai, išmokas išmokantys asmenys, – dėstė ji. – Tarkim, vienas fizinis asmuo, gaunantis kelių tūkstančių eurų atlyginimą, deklaruojantis pakankamai dideles individualios veiklos pajamas, paėmęs banko paskolą įsigyja namą, o kitas fizinis asmuo, įsigijęs namą, VMI duomenimis gauna tik minimalų atlyginimą.
Reikalavimas pagrįsti turto įsigijimo šaltinius dokumentais bus pateiktas antrajam gyventojui, kurio pajamos VMI neaiškios ar nežinomos. Tad analogiškais atvejais fiziniai asmenys ir turėtų pasirūpinti, kad būtų išsaugoti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius pagrindžiantys, sandorius patvirtinantys ar kiti dokumentai ir kad jie turėtų juridinę galią bei atitiktų įstatymų reikalavimus.“
R. Virvilienė paaiškino, kad taip gyventojas privalės paaiškinti, iš kur jo pinigai namui statyti atsirado bei įrodyti, kad pajamos buvo legalios ir nuo jų sumokėti mokesčiai.
„Valdžia tą šešėlį (ekonomikoje – DELFI) vaikosi kaip mažas kačiukas savo uodegą. Kartais atrodo, kad jie arba šešėlį blogai skaičiuoja, arba ne ten jo ieško. Tuos, kurie oficialiai dirba dar labiau smaugia – prašo dar daugiau popierių nešti, o kas juodai dirba, tai ir toliau tą daro“, – sakė pašnekovė.
Parduotuvės čekių nereikės
R. Virvilienė taip pat informavo, kad kalbama tik apie pajamas, bet ne išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kaip pavyzdžius ji vardijo paskolų sutartis, paveldėjimo teisės liudijimus, dovanojimo sutartis ir panašiai.
„Tikrai galime nuraminti, kad čekių už kefyrą ar obuolius kaupti nereikia“, – sakė ji.
Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai įsigalioja nuo 2016 metų sausio 1 dienos, tad ir nurodytais dokumentais gyventojai pasirūpinti ir juos turėti privalo nuo šios datos.
R. Virvilienė taip pat pažymėjo, kad dokumentai gali būti tiek popieriniai, tiek elektroniniai: „Svarbu, kad jie atitiktų įstatymų reikalavimus ir juose būtų nurodyti duomenys, leidžiantys identifikuoti asmenis“.
Naudojo fiktyvius dokumentus
R. Virvilienė aiškino, kad iki minėto pakeitimo nesąžiningi mokėtojai nepagrįstą praturtėjimą bandydavo pagrįsti akivaizdžiai fiktyviais dokumentais arba tikrovės neatitinkančiais paaiškinimais, kuriuos mokesčių administratorius privalo paneigti, o dėl to įrodinėjimo našta tapdavo neadekvati.
„Dažnai mokesčių mokėtojai pateikdavo atbuline data surašytus dokumentus (pavyzdžiui, paskolų, dovanojimo sutartys), notariškai nepatvirtintus (nors to reikalauja teisės aktai), taip pat pateiktuose dokumentuose būdavo nenurodyti visi asmens duomenys, kai kuriuose – asmens kodo nėra, tik vardas, pavardė, adresas“, – sakė ji.
Todėl, R. Virvilienės teigimu, reikalavimas pateikti įstatymų reikalavimus atitinkančiais sandorius patvirtinančiais dokumentais, kitus juridinę galią turinčius dokumentus, kuriuose turi būti nurodyti duomenys, leidžiantys identifikuoti asmenį ir įsitikinti pajamų gavimo šaltinio realumu, leis išvengti minėtų situacijų ir tokių dokumentų nevertinti, kaip pagrindžiančių pajamų šaltinį.
VMI atstovė paaiškino, kad dokumentai turės būti sudaryti taip, kad leistų identifikuoti juose nurodytus asmenis. Jei tai bus fiziniai asmenys – jų vardai, pavardės, identifikaciniai numeriai, gyvenamųjų vietų adresai, jei juridiniai asmenys – juridinių asmenų pavadinimai, identifikaciniai numeriai, buveinių adresai ir panašiai.
Kaip veiks
„Pavyzdžiui, fizinis asmuo įsigis butą, kurio įsigijimui panaudos iš senesniojo būsto pardavimo gautas pinigines lėšas, bei iš kito fizinio asmens grynaisiais pinigais gautą 50 tūkst. eurų paskolą.
Tokiu atveju asmens turto įsigijimą šaltiniais bus: buto pirkimo – pardavimo sutartis bei notariškai patvirtinta paskolos sutartis, kadangi nuo 2015 sausio 1 dienos įsigaliojo Civilinio kodekso pakeitimai, pagal kuriuos 3 tūkst. eurų grynaisiais pinigais viršijanti paskolos sutartis turi būti patvirtinta notariškai.
Notaro nepatvirtinta sutartis nebus vertinama, kaip pajamas pagrindžiantis šaltinis. Taip pat nebūtų vertinama sutartis, kurioje, pavyzdžiui, paskolos davėjo nurodytas tik vardas ir pavardė“, – aiškino R. Virvilienė.
Remsis įvairiais šaltiniais
VMI taip pat pranešė, kad tais atvejais, kai mokėtojai slepia mokesčius, dokumentuose sumažindami parduodamo turto kainas, kontrolės veiksmų metu mokestinės prievolės gali būti nustatomos pagal administratoriaus įvertinimą.
Tai reiškia, kad administratorius privalomą sumokėti sumą apskaičiuoja remdamasis informacija apie pardavimo metu rinkoje galiojusias, tarkim, automobilių pardavimo kainas.
VMI Komunikacijos vadovas Darius Buta dėstė, kad paprastai tikroji turto pardavimo kaina slepiama tais atvejais, kai automobiliai parduodami nepraėjus 3 metams nuo jų įsigijimo, t. y. kai pardavimo pajamoms netaikoma lengvata pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.
„Kitais atvejais asmenys vykdo prekybos automobiliais individualią veiklą. Rizikingų asmenų atranka kontrolės veiksmams vykdoma analizuojant VMI turimus ir iš kitų šaltinių gautus duomenis: muitinės, „Regitros“ teikiamą informaciją, bendradarbiaujant su teisėsaugos institucijomis“, – sakė D. Buta.
Neatsimena, bet nepiktybiškai
D. Pranckėnienė pažymėjo, kad yra žmonių, kurie ir iki šiol kaupė visus dokumentus, o dabar prie to prisidės ir ši nauja funkcija.
„Manau, kad niekas labai nesismulkins. Užteks stambių gavimų ir išlaidų. Jeigu žmogus normaliai skaičiuoja, tai dažniausiai jokių problemų ir nekyla“, – kalbėjo ji.
LBAA vadovė taip pat papasakojo, kad ir pati yra turėjusi klientų, kurie neatsimena visų savo sandorių.
„Jie tikrai kartais nepiktybiškai neatsimena. Po metų ateina, reikia deklaruoti turtą, tai jie neatsimena, nei parduotų ar nupirktų sklypų, namų ar butų. Tiesiog dėl to, kad daro labai daug operacijų“, – pažymėjo ji.
