Tiksliai nežinau jų veikimo būdo, tačiau kaip supratau, jie perveda per „PayPal“ pinigus, kurių tu negali pasiimti, po to paprašo pervesti tam tikrą sumą jiems, o vėliau tu jos netenki, nes jie atšaukia mokėjimą.
Man pasirodė įtartina, nes anksčiau negirdėjau, kad žmogus iš JAV pirktų automobilį Lietuvoje, tačiau jis panoro įsigyti maniškį. Vėliau jis prisistatė kitu vardu – jau iš Latvijos.
Šiuo kreipimusi noriu įspėti žmones!
Skaitytojo, internete patalpinusio skelbimą apie parduodamą automobilį, gautas laiškas, išverstas iš anglų kalbos:
„Labas, pardavėjau, retai naudojuosi internetu, nes nelabai moku. Noriu pasiklausti apie sąlygas: 1) Ar tu pirmasis savininkas? 2) Kokios kainos prašai? 3) Dėl kokios priežasties parduodi automobilį? 4) Ar jis kaip nors pažeistas? 5) Nuo kada tu jį naudoji? 6) Ar sutiktum derėtis?
Prašau atsiųsti kelias naujas nuotraukas, kad būčiau tikras ir galėčiau pasižiūrėti, ką perku, ir kad už tai verta sumokėti.“
Skaitytojui atsakius į visus klausimas jis gavo dar vieną laišką:
„Skamba šauniai. Man patinka automobilio būklė ir aš suorganizuosiu jo paėmimą ir apžiūrą. Greitai negaliu to padaryti dėl to, kur dabar vykdau savo projektą. Esu susidomėjęs ir noriu automobilį nusipirkti kuo greičiau, vertinu detales ir jo būklę – tai geras pirkinys. Gaila, kad negaliu jo įsigyti ir už jį sumokėti akis į akį, bet dėl darbo valandų ir mano darbo vietos sumokėsiu per „PayPal“. Viliuosi, esate apie tai girdėjęs, tai vyriausybės patvirtinta priemonė mokėti internetu visame pasaulyje. Ji pakankamai saugi ir apsaugota, skirta mokėti ir gauti pinigus. Galite atsiųsti sąskaitą ar nurodyti su jūsų sąskaita susietą el.pašto adresą.
Galėsiu įgyvendinti mokėjimą, o jei neturite sąskaitos, galite ją susikurti „PayPal“. Suorganizuosiu privataus kurjerio paslaugas automobiliui paimti, kai tik gausite savo apmokėjimą (…). Nesijaudinkite, pasirūpinsiu išlaidomis. Laukiu jūsų atsakymo kuo greičiau.“
Sukčiui prasitarus, kad jis iš Latvijos, skaitytojas pasiūlė atvykti apžiūrėti automobilį, tačiau atsakymo nebesulaukė. Vėliau skaitytojas gavo kito „pirkėjo“ iš JAV laišką
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimų valdybos viršininkas Donatas Mažeika DELFI paaiškino, kad internete vartotojai yra apgaudinėjami trimis būdais.
„Dažniausiai būna netgi nepervedami pinigai, o žmogus gauna pasiūlymą, kad jis gaus daugiau pinigų, jei parduos automobilį ir vos ne lėktuvu jis bus išsiųstas, bet reikia atvažiuoti, tad gal „pirkėjas“ galėtų pervesti pinigus“, – teigė D. Mažeika. Jo teigimu, pirkėjas pažada, kad sumokės daugiau pinigų, ir tada bando išvilioti tam tikrą jam reikalingą sumą. Taip sukčiaujama ne tik parduodant automobilį, bet ir kitas prekes internete.
„Dar vienas variantas, koks gali būti ir koks pasitaiko, tai kai, kalbant apie tą patį „PayPal“, yra apmokama už prekę iš svetimos užvaldytos sąskaitos. Gauna žmogus apmokėjimą, paskui tos sąskaitos tikrasis savininkas pamato, kad dingo pinigai – tada jis kreipiasi į „PayPal“, o „PayPal“ tuos pinigus iš banko susigrąžina. Tada žmogus lieka ir be prekės, ir be pinigų.
Trečias variantas, kuris galimas, tai yra, kai nedaromas pavedimas, bet žmogus atseit gauna el.paštu patvirtinimą, kai suklastojamas „PayPal“ laiškas ir nurodoma, kad jūs gavote tam tikro dydžio pavedimą į savo sąskaitą už prekę, ir žmogus išsiunčia prekę, nors iš tikrųjų tai būna ne „PayPal“ laiškas, o suklastotas tų pačių sukčių laiškas“, – pasakojo tokius sukčiavimo būdus puikiai žinantis ekspertas.
„Principas labai paprastas – jeigu tai atrodo per gerai, reiškia, negerai“, – visiems, svarstantiems, ar juos bandoma apgauti, pataria jis. Deja, vis dar pasitaiko tokių, kurie patiki sukčių apgaulėmis.
„Kiek čia tie lietuviai papuola į tas tarptautines sukčių schemas – kartasi dažniau, kartais rečiau. Vis tiek pasitaiko žmonių, kurie naiviai tiki, kad jiems vos ne lėktuvu tą automobilį atsiųs arba sumokės daugiau pinigų, negu jie prašo. Tokie dalykai nuolat pasitaiko, – kalbėjo D. Mažeika. – Svarbiausia yra nepradėti komunikuoti, nes jeigu pradėsite komunikuoti, patvirtinsite, kad jūsų el.pašto adresas „gyvas“, ir tada prasideda įvairiausi dalykai, įvairiausiais būdais tiek sukčiai bando pinigus išvilioti. Netgi yra pasitaikę atvejų, kad ir turto prievartavimai prasideda ir t.t.“
Į policiją dėl kiekvieno iš sukčių gauto laiško kreiptis nereikėtų, tačiau jei kyla klausimų, su pareigūnais visada galima konsultuotis:
„Mes neturime begalinių resursų ir kiekvieno „spamo“ laiško negalim, deja, ištirti, bet konsultacijos į policiją galima kreiptis, ir el.paštu parašo žmonės. Kiek įmanoma, mes atrašom ir rekomenduojam, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje“
Esate susidūrė su sukčiais? O gal jie perkant ar aprduodant automobilį jus bandė apgauti ne internetinėje erdvėje, o turguje? Pasidalinkite naudinga patirtimi su kitais!
Jūsų minčių laukiame žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: