Ilsėtis ir ruoštis finalui lietuviai galėjo viena diena trumpiau nei ispanai, kurie pusfinalį žaidė ketvirtadienį.
Atokvėpis tikrai buvo reikalingas Ispanijos komandos garvežiui Pau Gasoliui, kiekviename mače vidutiniškai renkančiam po 25,6 taško, o dvikovoje su prancūzais jų pelniusiam net 40.
Lygiai taip pat poilsio turėtų būti ištroškę pagrindiniai Lietuvos rinktinės žaidėjai, kurie penktadienį aštuoniese parklupdė serbus.
Bet pakeisti tvarkaraščio J. Kazlauskas ir jo trenerių štabas negali, todėl rūpinasi tuo, kaip pakoreguoti P. Gasolio taškų vidurkį.
„P. Gasolis – labai aukštos klasės žaidėjas, net ir NBA komandoms ne visada pavyksta jį sulaikyti. Prisimename, ką jis padarė prancūzams. Bus nelengva, be abejo, tai labai didelė užduotis“, – sakė rinktinės strategas.
– Ar galima leidus P. Gasoliui surinkti savo taškų vidurkį vis tiek tikėtis nugalėti ispanus? – DELFI paklausė J. Kazlausko
– Šiandien negaliu atsakyti – žinosiu rytoj, po rungtynių. Be abejo, skaičiuojame, iš kur, kaip jis tuos taškus surenka. Kai ispanai žaidžia du prieš du ir P. Gasolis greitai „leidžiasi“ po krepšiu, ne visada įmanoma dvigubinti prieš jį gynybą. Juk ispanai ties tritaškio linija turi tiek gerų metikų. Yra įvairių dėlionių, iš kurių ir susidės rungtynių rezultatas.
Visų pirma, Ispanija yra labai greitai žaidžianti komanda, todėl turime stabdyti kontratakas ir neleisti jiems rinkti „pigių“ taškų. Antra, negalime leisti įsimėtyti jų snaiperiams. Trečia, yra skirtumas, kas žaidžia šalia P. Gasolio – toliau atsitraukiantis Nikola Mirotičius ar baudos aikštelę labiau mėgstantis Felipe Reyesas. Turime į tai reaguoti, bet neužmiršti ir savo pačių taškų. Su serbais daug ką darėme teisingai, bet ne viskas pavyko dėl nepakankamos kokybės. Dabar vėl turime sumanymų, o kaip juos seksis įgyvendinti – klausimas.
– Kiek svarbus papildomos poilsio dienos pranašumas, kurį turi ispanai?
– Jis svarbus, bet kol emocijos pakankamai teigiamos, nuovargis ir visokie negalavimai būna šone. Jie išlenda jau po čempionato. Pavyzdžiui, Mantas Kalnietis – tikrai pavargęs, tik nesako. Jis supranta, kad yra vienas komandos lyderių, todėl nesiskundžia, bet žinau, kad nėra visiškai taip. Vis dėlto dabar apie nuovargį niekas negalvoja.
– Didelį vaidmenį finaluose atlieka psichologija. Ar jai skirsite specialų dėmesį?
– Tas psichologijos vaidmuo visą laiką yra, ir negaliu pasakyti, kad čempionato pradžioje su ja gerai tvarkėmės. Vyrai jau daug iškovojo, todėl manau, kad dabar tas akmuo taip smarkiai nebeslėgs, kaip iki šiol. Manau, ir treneriai turės galimybę panaudoti vienu kitu žaidėju daugiau, kad labiau pasiskirstytų fizinis krūvis.
– Ar galite palyginti komandos psichologinį foną su tuo, kuris buvo prieš Europos čempionato finalą buvo 2013-aisiais Slovėnijoje?
– Ten mes su prancūzais žaidėme antrą kartą, prieš tai laimėję ankstesniame etape. Du kartus nugalėti tokio lygio komandą yra sunku. Buvome nepasiruošę, kad jie taip gerai pataikys, ypač Nicola Batumas, kuris smeigė tritaškius iš ten, kur mažiausiai tikėjomės. Analizuojamės, kalbame, stengiamės išvengti ispanų stipriųjų pusių.
– Prieš dvejus metus buvo akcentuojama gynyba prieš Tony Parkerį, bet prabilo kiti prancūzai. Dabar akcentas – ties P. Gasoliu. Ar didelė grėsmė, kad situacija gali pasikartoti?
– Prancūzija ir Ispanija – skirtingos komandos. Pirmoji – daugiau NBA tipo, atletiška, o ispanai žaidžia tipišką savo krepšinį: greitą, su trumpais deriniais, aukšto lygio išpildytojais.
– Ar Sergio Scariolo trenerių dvikovoje – sudėtingas varžovas?
– Per daug tai sureikšminate. Aišku, jis – patyręs, geras treneris.
– Geresnis treneris ar psichologas?
– Žinote, mes pasisveikiname, pasikalbame, bet nesu toks artimas jo draugas, kad į tai atsakyčiau.
– Čempionatas – finišo tiesiojoje. Ar pats jaučiate nuovargį?
– Kaip ir visi – normaliai. Apie jį negalvoju. Kai tiek reikia keliauti, visi tie viešbučiai jau būna čia (rodo virš galvos – DELFI).
