„Atėjau savanoriauti į „Vaikų liniją“, norėdama įprasminti save, pajusti palaikymo, supratimo, išklausymo džiaugsmą. Didžiausias paradoksas tai, kad mainais gauni dvigubai daugiau dovanų: naują požiūrį į žmones, jų jausmus, mokėjimą išgirsti tai, ką tau sako, o ne tai, ką tu pats interpretuoji, mokėjimą išklausyti be kritikos. Visa tai padeda augti kaip asmenybei“, – savanoriavimo patirtimi džiaugiasi 32-ejų Rūta.
„Vaikų linijos“ savanoriais gali tapti bet kokios specialybės, išsilavinimo ir amžiaus suaugusieji (sulaukę pilnametystės), kurie nori padėti išklausyti vaikus ir gali tam skirti maždaug 6 val. per savaitę.
„Vaikų linija“ – vieta, kur labai skirtingi žmonės susidraugauja vienam tikslui – išklausyti, – pastebi studentė Rugilė. – Būtent čia ir aš išmokau klausytis, priimti kitą – kitokį nei aš, išmokau situaciją pamatyti iš šalies, išmokau kantrybės, kartu su vaikais pasijuokti iš savęs, išmokau ir klysti.“ Jai pritaria ir dviejų paauglių mama Indra: „Vaikai skirtingi, tad reikia mokytis priimti juos visokius – su jų sunkumais ar pajuokavimais. Labiausiai motyvuoja tie pokalbiai, kurių pabaigoje išgirsti: „Ačiū, jūs labai man padėjote“. Tas jausmas, kad esi reikalingas, yra fantastiškai geras!“
Visi, norintys tapti „Vaikų linijos“ savanoriais, kviečiami registruotis į atrankas Vilniuje ir Kaune. Atrinkti savanoriai baigs maždaug pusės metų trukmės mokymus, per kuriuos įgis emocinės paramos teikimui būtinų įgūdžių ir žinių, išmoks konsultavimo technikų, įsigilins į vaikams kylančius sunkumus.
„Vaikų linijoje“ visų pirma išmokau išklausyti ir girdėti savo vaikus. Jaučiuosi tvirta, nes dėka praktikos turiu visai kitas akis, kad galėčiau pastebėti ieškantį pagalbos, visai kitas ausis išgirsti jį ir kitą širdį jam sušildyti. Kam gi duotas mums gerumas, atjauta ir dėmesys, jei ne dalintis?“, – retoriškai klausia Rasa, auginanti dvi būsimas „Vaikų linijos“ savanores. Jai pritaria ir 22-ejų Algirdas: „Išklausydamas kitų sunkumus, suprantu, koks svarbus yra žmonių palaikymas.“
Sėkmingai baigę mokymus, savanoriai įsipareigoja telefonu ir internetu budėti ne mažiau 300 valandų. Tačiau dalis konsultantų „Vaikų linijoje“ lieka gerokai ilgiau – pajutę prasmę, savanoriauja net dešimtmetį.
„Prieš dešimt metų į „Vaikų liniją“ atėjau iš smalsumo ir noro rašyti vaikams laiškus. Tuomet nesitikėjau, kad ši organizacija taps lyg antrais namais, į kuriuos visad gera grįžti, kuriuose nuolat yra įdomios veiklos, kur sutinku gausybę nuostabių žmonių, kur susiradau ištikimų draugų, – pasakoja 29-erių Diana. – O svarbiausia – čia augau kaip žmogus. Ir daugiausia prie to prisidėjo būtent vaikai ir paaugliai, su kuriais turėjau nepakartojamus emocinės paramos pokalbius telefonu ir laiškais.“
„Vaikų linijos“ telefonai niekada netyli – šiemet tarnybos galimybės leidžia atsiliepti į 1 iš 12 vaikų skambučių. Taip pat vaikai pagalbos kreipiasi internetu, savo išgyvenimais dalindamiesi laiškuose. Siekdama atsiliepti į kuo daugiau vaikų skambučių ir laiškų, „Vaikų linija“ kviečia prisijungti naujus savanorius ir kartu išgyventi prasmės jausmą.
„Jau baigiau išbudėti savo 300 valandų, bet nesiruošiu palikti „Vaikų linijos“, – prisipažįsta 42-ejų mokytojas, filosofas, fotografas ir motociklininkas Gediminas. – Iki šiol dar nė karto, nė vieno iš maždaug 100 kartų nesu ėjęs į budėjimą nenorom. Kai atsiliepiu į skambutį arba rašau laišką, būnu su vaiku, visas, tiek, kiek jam reikia. Tuomet būna labai aišku, kam esu. O kada tu paskutinįkart patyrei jausmą, kad augi, nestovi vietoje, kad dabar, šią minutę, darai tai, dėl ko neabejoji?“
„Vaikų linijai“ pritraukti savanorius ir kelti jų kvalifikaciją specialiuose seminaruose padeda Europos Ekonominės Erdvės finansinis mechanizmas.