„Mes žiūrime tik į save pačius, mums nėra skirtumo. Pasiruošime rungtynėms tiek vienu, tiek kitu atveju“, – tikino Nemanja Bjelica.
„Mums nesvarbu, žaisime savo žaidimą, kad ir kas būtų varžovas. Tik mums reikės pasitempti gynyboje“, – sakė Miroslavas Raduljica.
„Mums tas pats. Šiaip ar taip, lauksime sunkių rungtynių“, – aidu kartojo Stefanas Markovičius.
Kiek kitokios nuomonės buvęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ gynėjas Nemanja Nedovičius.
„Nežinau, kas laimės paskutinį ketvirtfinalį, abi komandos stiprios. Italija turi individualiai pajėgių žaidėjų, Lietuva žaidžia labiau komandiškai. Kadangi yra taisyklė, jog tose pačiose pirmenybėse du kartus tos pačios komandos neįveiksi, galbūt mums būtų palankiau žaisti su Lietuva“, – pastebėjo serbas, su komandos draugais italus pranokęs grupės varžybose.
„Žaidėjai nori laimėti iš karto, bet pergalės pirmame kėlinyje nėra iškovojamos. Todėl turime būti ramesni kitame mače, kad ir su kuo žaistume. Turime gerą komandą, dvylika lygiaverčių žaidėjų, taigi, esame ten, kur ir turėtume būti“, – pridūrė ekipos vairininkas Aleksandras Džordževičius.
Tuo metu čekų strategas Ronenas Ginzburgas po dvikovos nusilenkė 14 rezultatyvių perdavimų atlikusiam varžovų atakų organizatoriui Milošui Teodosičiui.
„Ką daryti norint sustabdyti Teodosičių? Turbūt yra tik vienas būdas: reikia kviesti policiją“, – šyptelėjo specialistas iš Izraelio.
Tiek treneris, tiek čekų įžaidėjas Tomašas Satoransky tvirtino, kad jų komanda nusipelno užbaigti čempionatą pergalingai, o tai reikštų bilietą į olimpinės atrankos turnyrą.
O štai veteranas Jiri Welschas norėtų laimėti ne prieš bet ką, o lietuvius.
„Norėčiau vėl sužaisti su Lietuva ir pasiekti revanšą už pralaimėjimą grupėje“, – atviras buvo J. Welschas.
