Premjero reakcija į skandalą dėl jo žento ir visuomeninės patarėjos susikrautų turtų valstybės užsakymų dėka stebina pirmiausiai tuo, kaip aršiai Premjeras bando gesinti žurnalistų ir visuomenės bandymą šią istoriją išnarstyti iki galo, kad būtų atsakyti visi klausimai. Grąsinimai teismais, bandymas demonstruoti, kad visi, kurie kels klausimus dėl A.Butkevičiaus šeimos ir aplinkos veiklos bus persekiojami jam dirbančių teisinių kontorų pajėgų.
Visa tai demonstruoja premjero negebėjimą šioje situacijoje elgtis kaip pridera tikram valstybės lyderiui. Premjeras turi būti moraliniu autoritetu ir pasižymėti visišku skaidrumu tiek savo, tiek savo šeimos veikloje. To iš jo tikisi visuomenė. Todėl nevalia Premjerui užsidaryti ar bandyti šią istoriją tiesiog nugesinti. Na o mes, nelaukdami kol Algirdas Butkevičius susivoks, panarstykime “žento ministerijos” istoriją iš esmės.
Maksimalus premjero patarėjos efektyvumas ir įtaigumas
2012 metų Seimo rinkimų metu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) rinkimų kampanijos viešuosius ryšius tvarkė Dalios Kutraitės-Giedraitienės ir jos verslo partnerio Manto Krasausko bendra įmonė, kažkodėl valdoma kaip pelno nesiekianti VšĮ “Socialiniai partneriai”. Anot pačios įmonės internetinės svetainės, VšĮ „Socialiniai partneriai“ rūpinosi Lietuvos socialdemokratų partijos 2012 metų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą ryšiais su visuomene. Buvo “atlikta plati politinės komunikacijos kampanija nacionalinėje ir regioninėje žiniasklaidoje buvo paremta išsamia rinkėjų auditorijos analize ir tiksliniu media planavimu kaip ir paveikia lauko reklama. Rinkimų kampanijos metu siekta maksimalaus efektyvumo ir įtaigumo.”
Įmonė, organizavusi socialdemokratų rinkimų kampaniją 2012 metais, dalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose ir.. nesiekė pelno. O ko gi ji siekė? Galbūt ši įmonė siekė iš viešųjų užsakymų gaunamas pajamas panaudoti LSDP rinkimų kampanijoje dirbusių specialistų atlyginimams? Juk kuo daugiau pajamų atkeliauja į viešąją įstaigą “Socialiniai partneriai”, tuo daugiau išlaidų šiai įstaigai reikia turėti, nes pelno VšĮ dalininkams išsimokėti nevalia. Kuo daugiau pajamų iš valstybinių įstaigų, kuriose LSDP dabar turi įtaką, tuo daugiau galimybių atsidėkoti už anksčiau, matyt, ypatingai pigiai socialdemokratams suteiktas rinkimų kampanijos viešųjų ryšių paslaugas.
Ar priimtina mums tokia verslo praktika, kai viena ranka LSDP partijos lyderio patarėja priima pajamas iš valstybės įstaigų, o kita ranka - samdo specialistus ir vykdo LSDP rinkimų kampaniją? Kas gali dabar paneigti, kad valstybės lėšos buvo naudojamos LSDP rinkimų kampanijos viešiesiems ryšiams organizuoti ir vykdyti? Jeigu kažkas gali paneigti, kviečiu tai padaryti viešai pateikiant tai pagrindžiančius dokumentus.
Dirbant su LSDP ir iš arti stebint aukštus šios partijos reitingus Dalios Kutraitės-Giedraitienės sūnus Simonas Giedraitis ir jos verslo partneris Mantas Krasauskas (VšĮ “Socialiniai partneriai” dalininkas) 2012 metų kovo mėnesį įkūrė UAB “Ministerium". Vadovauti ėmėsi Simonas Giedraitis, na o valdybos pirmininke dirbti ėmėsi pati mama. Pirmieji viešųjų pirkimų konkursai buvo laimėti dar rinkimų įkarštyje spalio mėnesį. Beje, kartu su dar vis LSDP rinkimų kampanijos viešuosius ryšius tvarkančia VšĮ “Socialiniai partneriai”.
Ir tada buvo pasiekta maksimalaus efektyvumo ir įtaigumo - laimėti Seimo rinkimai ir netrukus vieni po kitų laimėti viešieji pirkimų konkursai. LSDP - valdžioje, o rinkos naujokas UAB “Ministerium” per pirmus trejus darbo metus uždirba daugiau nei 800 tūkst. litų grynojo pelno. Maksimalus efektyvumas ir įtaigumas, išties.
Žento “ministerijos” įkurtuvės ir dosnios dalybos
Per tris darbo su išskirtinai viešojo sektoriaus užsakymais UAB “Ministerium” banko sąskaitose susikaupė nemaža pinigų suma. Įmonės nepaskirstytasis pelnas 2014 metų pabaigoje, nurodytas finansinėje ataskaitoje už 2014 metus, siekė beveik pusę milijono litų. Akivaizdu, jog iškilo klausimas: kaip dalysimės pelną, draugai?
Štai čia atsitinka tai, ko mes negalime toleruoti, jei norime matyti pažangą Lietuvos valstybėje. Įmonei iš valstybinių užsakymų sukaupus solidų pelną, prie to pelno dalybų galimai prisijungia LSDP partijos lyderio, šalies premjero giminė. 2015 metų balandžio mėnesį 50 proc. „Ministerium“ akcijų perėmė E.Vaitasius, Algirdo Butkevičiaus žentas, galimai šį aukso puodą (beveik pusė milijono litų nepaskirstyto pelno) gaudamas dovanų arba beveik dovanų - išsimokėtinai, asmenines akcijas apmokant iš įmonės sąskaitos (akcininkams paskirstant įmonės jau sukauptas lėšas, išsimokant dividendus arba suteikiant paskolą naudojant įmonėje sukauptas lėšas).
Paklaustas kiek už UAB “Ministerium” akcijas sumokėjo žentas, premjeras atsako nerišliai: „Žinau, kad buvo susitarta, jei aš teisingai supratau, per keletą kartų sumokėti. Vienais metais tiek sumoka, nes jis, reiškia, neturi tiek pinigų. Antrais metais, kadangi pelninga bendrovė, tiek ir trečiais... Negaliu atsakyti, ar ten trejus, ar ketverius metus.”
Kasmet įmonei toliau uždirbant po 200-300 tūkst. litų, dividendų greičiausiai pakaks premjero žentui E.Vaitasiui už akcijas dalimis sumokėti sutartą kainą. Iš savo kišenės mokėti nieko neprireiks ir tokiu būdu premjero giminė nemokamai gaus 50% aukso puodo. Belieka Premjero paklausti galutinio atsakymo: ar teisingai suprantame, kad žentui už 50% įmonės, kurios sąskaitose pirkimo metu galimai buvo apie pusę milijono litų, mokėti pinigų įsigijimo metu nereikėjo?
Tikiu, kad visus galutinius taškus padės tyrimą dėl UAB “Ministerium” veiklos jau pradėjusi Konkurencijos tarnyba ir premjero elgesiu besidominti Valstybinė tarnybinės etikos komisija. Mano žiniomis kreiptasi ir į Specialiųjų tyrimų bei Viešųjų pirkimų tarnybas. Tikimasi, kad jos nustatys ar UAB “Ministerium” laimėti viešųjų pirkimų konkursai nebuvo neskaidrūs. O taip pat prašoma nustatyti ar UAB “Ministerium” 50 proc. akcijų perleidimas A.Butkevičiaus žentui buvo teisėtas, ar tai buvo rinkos logika grįstas sandoris ar dovana.
Jeigu Algirdas Butkevičius tikrai yra skaidrus ir sąžiningas žmogus, jis padės visus šiuos klausimus atsakyti kuo greičiau ir netrukdys pradėtiems tyrimams dėl jo aplinkos veiksmų. Premjeras privalo suteikti visą reikiamą pagalbą tyrimus atliekančioms institucijoms ir siekti, kad “žento ministerijos” istorijoje dalyvaujančios įmonės atskleistų su viešaisiais pirkimais susijusius pelnus bei akcijų sandorius, kurie liečia Premjero šeimos ir aplinkos narius.
Ką jau kalbėti apie pilietiškų žurnalistų atliekamą platų, viešą tyrimą. Ministras pirmininkas negali priešintis šiems veiksmams ir privalo leisti tyrimus atlikti iki galo. Tik tokiu būdu jis gali įrodyti savo ir savo giminės nekaltumą šioje šešėliais apipintoje istorijoje.
Šioje skandalingoje istorijoje sprendžiasi, kokį kelią valstybės pareigūnų atskaitomybės kryžkelėje pasirinks Lietuva: ar grįšime prie sovietinio švogerizmo, kurį geriausiai iliustruoja Algirdo Brazausko ir “Draugystės” viešbučio akcijų pardavimo “Lukoil” vadui istorija, ar artėsime prie skandinaviškų atskaitomybės standartų, kai ministras neteisingai panaudojęs valstybinę kreditinę kortelę išsyk netenka savo pareigų?
Aš tikiu Lietuvos pažanga ir švogerizmo atsikratymu visose valstybės gyvenimo srityse, visose institucijose ir visų pareigūnų veikloje. Apmaudu, kad šį kartą švogerizmas apsireiškė net Premjero rūmų koridoriuose. Belieka tikėti Lietuvos institucijų principingumu ir nepasidavimu spaudimui, kurį šiuo metu visais būdais kuria A.Butkevičius ir jo aplinka.