Šiemet geriausių pasaulio universitetų sąraše Vilniaus universitetui (VU) skirta rekordiškai aukšta vieta: tarp 501–550 pozicijų. Praėjusiais metais VU pateko į 551-600 vietų kategoriją.
Savo ruožtu kiti trys Lietuvos universitetai – Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas – pozicijų nepakeitė. Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet, jie pakliuvo į 701+ kategoriją ir užima 700-800 vietas.
Reitingo rengėjų teigimu, atsižvelgiant į pasaulio universitetų skaičių, QS sąrašas atspindi 4 proc. geriausiųjų aukštųjų mokyklų. Universitetus „QS“ sąrašui atrinko pagal jų teikiamo išsilavinimo kokybę, pagal tai, kiek baigusių universitetą pradeda dirbti, pagal studentų ir dėstytojų skaičių (kiek vienam dėstytojui tenka studentų), mokymo standartus ir studentų užsieniečių skaičių.
Geriausių universitetų dešimtukas
Geriausių universitetu ketvirtus metus iš eilės pripažintas Masačusetso technologijų universitetas.
Pirmasis universitetų dešimtukas atrodo taip:
1. Masačusetso technologijų universitetas
2. Harvardo universitetas
3/4. Kembridžo universitetas
3/4. Stenfordo universitetas
5. Kalifornijos technologijų institutas
6. Oksfordo universitetas
7. Londono universitetinis koledžas
8. Londono imperatoriškasis koledžas
9. Šveicarijos federalinis technologijos institutas
10. Čikagos universitetas
Rezultatais džiaugiasi
Paprašytas pakomentuoti rezultatus, Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas, VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas visų pirma pasidžiaugė, kad 4 Lietuvos universitetai į šį reitingą iš viso buvo įtraukti, mat kasmet reitinguojama tik 800 mokymosi įstaigų.
„Tai – pasaulyje pripažintas reitingas, tad jo verte nereikia abejoti. Manau, kad ir kiti Lietuvos universitetai norėtų pakliūti į reitingą, tačiau tiesiog jų rezultatai tokie, kad to padaryti jiems nepavyksta. Reitingas parodė, kurie keturi universitetai yra stipriausi “, – sakė rektorių atstovas.
A. Daniūnas taip pat tikina esąs patenkintas VU sėkmė, tačiau pridūrė, kad reikia atkreipti dėmesį į tai, kad paskutinis geriausių universitetų šimtukas neskirstomas pagal konkrečias vietas.
„Stabilios pozicijos reitinguose, kai kasmet vertinama vis daugiau aukštųjų mokyklų yra geras rezultatas. Gali būti, kad pakilimų šiemet turime ir daugiau. Kiekvienas universitetas gavo preliminarius rezultatus, matėme, kad ir mūsų universiteto įvertinimas – geresnis nei ankstesniais metais. Daugelyje kriterijų, pagal kuriuos sudaromas universiteto balas, pasiekėme geresnių rezultatų nei praėjusiais metais. Net šešiose vertinimo pozicijose pakilome į 401+ vietą, o tai rodo, kad dirbame tinkame linkme bei esame pastebimi ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio kontekste“, – sakė jis.
VGTU „QS World University Rankings“ reitinge 401+ vertinimą gavo už universiteto reputaciją tarp akademikų, reputaciją tarp darbdavių, citavimo indeksą, užsienio dėstytojų dalį ir tarptautinių studentų skaičių.
Įvardijo, kas trukdo užkopti aukščiau
Paklaustas, kas labiausiai Lietuvos universitetams kišą koją užkopti į viršutines reitingo pozicijas, A. Daniūnas pripažino, kad dėl to kaltas pasaulinių reitingų sudarymo principas.
„Visi pasauliniai reitingai daugiau orientuoti į didelius universitetus. Jei mes perskaičiuotume pasiekimus vienam asmeniui, vienam mokslininkui ar kitam ekvivalentui, gal rezultatai ir būtų kitokie“, – svarstė jis.
A. Daniūnas įvardijo, kad neretai silpniausiai Lietuvos universitetai pasirodo vertinant juos pagal mokslo ir studijų pasiekimus, įtaką aplinkai.
Pasigenda konkrečių priemonių, kurios skatintų gerinti įvaizdį
Savo ruožtu VU rektorius prof. Artūras Žukauskas komentuodamas rezultatus pabrėžė, kad šiais metais VU puikiai įvertintas pagal vienam dėstytojui tenkantį studentų skaičių ir pagal darbdavių atsiliepimus.
„Kylantys universiteto reitingai įrodo, kad judame teisinga linkme: artimiausiu metu siekiame būti tarp 400 stipriausiųjų pasaulyje. Vis dėlto svarbiausia ne reitingai. Mūsų prioritetas yra stoti į vieną gretą su pirmaujančiais Europos universitetais, todėl siekiame, kad Vilniaus universitetas būtų kokybiškiausias ir geriausias visose srityse“, – sakė A. Žukauskas.
Vis dėlto jis pripažino, kad reitingų populiarumas didėja, o kai kurios valstybės savo universitetus remia net ir finansiškai. Pavyzdžiui, Japonijos vyriausybė pernai paskelbė skirsianti šalies universitetams nuo 1,6 iki 3,8 milijono JAV dolerių per metus, kad tik jie patektų į geresnes reitingų pozicijas.
Konkrečių priemonių, skatinančių Lietuvos universitetus gerinti savo įvaizdį pasaulyje, anot V. Žukausko, mūsų valstybinėje švietimo strategijoje pasigendama.
Kaip sudaro reitingą?
„QS World University Rankings“ reitingas skelbiamas jau dvyliktus metus iš eilės. Iš viso „QS World University RankingsbySubject“ reitinguose įvertinta daugiau nei 3 500 universitetų, tačiau tarp geriausiųjų 36 skirtingose studijų kryptyse pateko tik 894 aukštojo mokslo institucijos.
Reitingo rezultatai sudaromi pagal akademinę reputaciją (40 proc.), reputaciją tarp darbdavių (10 proc.), santykį tarp studentų ir dėstytojų (20 proc.), citavimo indeksą (20 proc.), užsienio dėstytojų dalį (5 proc.), tarptautinių studentų skaičių (5 proc.). Pirmi 400 universitetų reitinguojami individualiai, nuo 401 rikiuojami grupėmis konkrečios vietos neskiriant.
Pasak „QS World University Rankings“ rengėjų, toks aukštųjų mokyklų įvertinimo tyrimas – didžiausias ir reikšmingiausias pasaulyje.