Netrūksta susidomėjimo
Lietuvoje galima rasti vos kelis putpelių ūkius. Vienas iš jų įsikūręs Šiaulių rajone, Vinkšnėnų kaime. Čia kartu su visa šeima putpeles augina ir jų kiaušiniais prekiauja Jūratė Ancikienė.
„Buvome girdėję, kad putpelių kiaušiniai – labai sveiki, turi naudingųjų medžiagų. Sugalvojome patys jų įsigyti, paragauti. Vėliau iš užsienio parsivežėme kelias putpeles. Taip ir tapome ūkininkais. Prieš trejus metus pradėjome prekiauti kiaušiniais, o dabar galvojame plėstis ir pradėti pardavinėti mėsą“, – apie naują veiklą pasakoja moteris.
Pasak jos, pradėti ir puoselėti tokį neįprastą verslą nėra lengva: „Susidūrėme su nemažai kliūčių, darėme klaidas. Pavyzdžiui, auginome naminį šešką, neuždarėme aptvaro durų, gyvūnas įsliūkino ir papjovė visas 12 iš užsienio parsivežtų putpelių. Teko vėl viską pradėti nuo nulio. Vargome, kol išmokome tinkamai sureguliuoti šilumą, drėgmę, tobulinome auginimo technologijas. Daug skaitėme, daug domėjomės, mokėmės iš klaidų ir judėjome toliau.“
Moters teigimu, išgyventi iš putpelių auginimo nėra lengva: „Parduodame visą produkciją, bet įsitvirtinti sunku. Tenka daug investuoti į tai, ką norime sukurti. Paukščius sunku užauginti, o žmonės dažnai nori visko kuo pigiau, greičiau ir kuo daugiau. Tačiau po truputi judame į priekį, bandome prasiskinti kelią.“
Savo istorija dalijasi ir ūkininkė Daiva Urbonavičiūtė. Prieš dvidešimt metų kartu su kitais šeimos nariais Vievininkų kaime jos įsteigtas smulkus ūkis virto vienu stambiausių Lietuvoje.
„Verslas prasidėjo nuo mums padovanotų dvidešimties putpelių. Dabar jų turime virš 7 tūkstančių. Dirba visa šeima – aš, vyras, tėvai. Parduodame paukščius ir jų kiaušinius. Produkciją realizuojame gimtinėje. Pradėti verslą nėra paprasta, tačiau įdėjus darbo galima nemažai pasiekti“, – pasakoja moteris.
Paklausus, ar tokia produkcija mūsų šalyje paklausi, D. Urbonavičiūtė pripažįsta – putpelių kiaušiniai sulaukia nemažai pirkėjų dėmesio. Jie neblogai perkami turgeliuose, didžiuosiuose prekybos centruose, žmonės netingi atvažiuoti ir į patį ūkį. Tiesa, norint tobulėti būtina neužmigti ant laurų.
„Lietuvos rinka yra maža, tačiau žmonės tikrai perka ir domisi tokio pobūdžio produkcija. Bėgant metams pirkėjų vis daugiau. Stengiamės kuo geriau išnaudoti tai, ką turime. Planuojame augti, plėstis, pradėti eksportuoti produkciją ir į užsienio valstybes“, – sako D. Urbonavičiūtė.
Auginti sunkiau nei atrodo
Putpelės – gana lepūs paukščiai. Norint, kad šie sparnuočiai sėkmingai augtų ir daugintųsi, ūkininkams tenka pasirūpinti jų komfortu.
„Čia reikia priežiūros ir nemažai kantrybės. Aptvaruose turi būti šilta, sausa. Paukščiai nemėgsta skersvėjų, šalčio, jiems reikia šviesos. Nors galbūt iš šono taip ir neatrodo, bet putpelių auginimas yra gana sudėtingas reikalas. Čia tikrai ne tas pats kaip višta pasirūpinti“, – juokiasi J. Ancikienė.
Lietuvoje auginamos putpelės pačios neperi. Kiaušiniai 17 dienų laikomi specialiuose inkubatoriuose iki tol, kol iš jų išsirita mažyliai.
„Kiaušiniai gana jautrūs. Norint sėkmingai veisti putpeles, reikia tinkamai subalansuoti šilumą ir drėgmę. Jei kažką padarysi ne taip, neužsimegs kiaušinyje niekas, nebus paukščiukų“, – pabrėžia J. Ancikienė.
Nedideli balti, juodomis dėmelėmis išmarginti kiaušiniai yra beveik penkis kartus mažesni už vištų. Pasaulyje jie itin vertinami sveiko gyvenimo būdo propaguotojų. Putpelių kiaušiniuose gausu žmogaus organizmui naudingų medžiagų, vitaminų, juose yra nedaug cholesterolio. D. Urbonavičiūtė pasakoja, kad juos galima valgyti ne tik virtus, bet ir žalius, kartu su lukštais. Jie gali būti naudingi ir alergijų turintiems žmonėms: „Yra žmonių, kurių organizmas netoleruoja vištienos, vištų kiaušinių. Galbūt daugelis to ir nežino, bet šiuos produktus galima bandyti keisti putpelių kiaušiniais. Jų sudėtis kiek kitokia. Pasaulyje tikrai egzistuoja tokia praktika. Žinoma, kiekvienas organizmas yra skirtingas ir tai, kas tinka vienam, galbūt netiks kitam, todėl viską reikia daryti protingai, pasitariant su specialistais.“
Delikatesu pasaulyje laikoma putpelių mėsa. Nemažai kainuojantis produktas vertinamas dėl mažo riebalų kiekio, maistingumo. Tiesa, J. Ancikienė įspėja – skanų patiekalą iš jos pagamins ne kiekviena šeimininkė: „Reikia žinoti, kaip ir ką su ta mėsyte daryti, kaip ją tinkamai paruošti, kokius prieskonius naudoti. Ją lengvą perkepti. Tačiau jei jau pavyks tą aukso viduriuką pasiekti, suderinti produktus, skonis bus tikrai neįtikėtinas.“
