Kariai galės „padėti ypatingais atvejais“, prireikus, galima jų skirti dar daugiau, sakė ministrė, kaip nurodoma žurnale „Der Spiegel“.
Jų šūkis – rodyti „maksimum geros valios“ prieglobsčio prašytojams, sakė U.von der Leyen.
Lig šiol, per šiuos metus, į Vokietiją atvyko daugiau kaip 450 tūkst. pabėgėlių, sakė ketvirtadienį parlamente vicekancleris Sigmaras Gabrielis, pažymėjęs, kad vien per pirmąsias aštuonias rugsėjo dienas jų buvo 37 tūkstančiai.
Kai kasdien pabėgėlių atvyksta tūkstančiais, jie įkurdinami senose mokyklose, biurų pastatuose, net kareivinėse. Kariškiai sako 14 500 pabėgėlių apgyvendinę 41 vietoje.
U.von der Leyen sako, kad kariniuose objektuose prisiglaus dar daugiau pabėgėlių, kuriuos nuo karių skirs saugumo tvoros; tokia praktika Vokietijoje jau taikoma 17 vietovių, kurias valdo Bundesveras, Vokietijos ginkluotosios pajėgos.
Rytų Europa atmeta migrantų kvotas, tvyrant ES įtampai dėl pabėgėlių krizės
Keturios rytinės Europos Sąjungos šalys penktadienį atmetė privalomas pabėgėlių priėmimo kvotas, nors Vokietija perspėjo dėl „didžiausio iššūkio“ per Bendrijos istoriją, tvyrant susirūpinimui, kurį dar labiau paaštrino vaizdo įrašas, kuriame matomi pabėgėliai Vengrijoje, maitinami „kaip gyvuliai“.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris susitiko Prahoje su Čekijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos diplomatijos vadovaus, bet nesugebėjo jų įtikinti priimti ES planą paskirstyti tarp Bendrijos narių 160 tūkst. pabėgėlių.
„Esame įsitikinę, kad mes kaip šalys turėtume kontroliuoti asmenų, kuriuos galima priimti ir taip pat pasiūlyti jiems pagalbą, skaičių“, – Čekijos užsienio reikalų ministras Lubomiras Zaoralekas sakė žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją po to susitikimo.
Į Europą toliau plūsta rekordiniai skaičiai žmonių, daugiausiai besigelbstinčių nuo karų ir skurdo. Per pastarąją parą į Makedoniją įžengė apie 7,6 tūkst. atvykėlių.
Mėgindama atremti šį antplūdį, Vokietija sakė, kad netgi naujausias ES planas nėra pakankamas, bet kanclerė Angela Merkel neturi daug galimybių įtikinti persigalvoti kitas šalis, kurios atsisakė prisidėti, nes ji jau atmetė baudžiamąsias priemones, tokias kaip Bendrijos subsidijų sumažinimas.
Vengrija nusprendė pasiųsti kariuomenę padėti statyti 4 m aukščio tvorą palei pietinę sieną su Serbija, o vaizdai, nufilmuoti tame regione veikiančioje prieštaringai vertinamoje Reskės pabėgėlių stovykloje parodė, kad atvykėliai yra maitinami „kaip gyvuliai garde“: policijos pareigūnai mėtė sumuštinius besigrumiančiai alkanų žmonių miniai, kurioje buvo moterų ir vaikų.
Daugelis rytinių ES šalių lieka griežtai nusistačiusios prieš pabėgėlių perkėlimo planą, nors dauguma tų žmonių plūsta į šiaurę.
Austrijoje nuo pirmadienio buvo užregistruota 16 tūkst. migrantų, bet tačiau šalyje pasiliko tik apie 1,1 tūkst., o visi kiti patraukė į Vokietiją, pranešė vietos pareigūnai.
„Nedera kalbėti apie privalomas kvotas, apskaičiuotas vien biurokratiniu pagrindu – sakyčiau, buhalteriškai, nepasitarus su šalimis narėmis“, – skundėsi Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas.
Jo nuomonė sutapo su išsakyta Slovakijos premjero Roberto Fico, kuris trečiadienį pareiškė: „Nenoriu vieną dieną atsibusti ir rasti šioje šalyje 50 tūkst. žmonių, apie kuriuos nieko nežinome.“
Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio išdėstytuose pasiūlymuose numatoma peržiūrėti daug kritikos sulaukusią ES Dublino sutartį, pagal kurią prieglobsčio prašantys žmonės privalo būti registruojami toje Bendrijos šalyje, kurią jie pirmiausiai pasiekė.
Tuo tarpu į Graikijai priklausančią Lesbo salą toliau plaukė pabėgėlius gabenančios valtys, o šimtai žmonių turėjo eiti 50-60 km nuo išsilaipinimo vietos iki pagrindinio miesto, kur galėtų užsiregistruoti.
„Einame jau keturias valandas. Nėra jokių autobusų, taksi, vandens – nieko“, – skundėsi 23 metų anglų literatūros studentas iš Sirijos Mohammedas Yassinas al Jahabra.
Tūkstančiai žmonių yra priversti nakvoti gatvėse nehigieniškomis sąlygomis. Taip pat buvo pranešimų apie susirėmimus su riaušių policija, mėginant suvaldyti didžiules minias, besiveržiančias į keltus.
Makedonijos sieną per 12 valandų kirto apie 7,6 tūkst. migrantų
Apie 7,6 tūkst. migrantų praeitą naktį vos per 12 valandų laikotarpį atvyko į Makedoniją, valstybinė naujienų agentūra penktadienį citavo vieną Jungtinių Tautų pareigūnę.
„Apie 7,6 tūkst. migrantų, daugiausiai iš Sirijos, įžengė į Makedoniją nuo ketvirtadienio 18 val. iki šiandienos 6 val.“ – JT pabėgėlių reikalų agentūros UNHCR pareigūnė Alexandra Krause sakė naujienų agentūrai MIA.
„Turime informacijos iš kolegų Graikijoje, kad daugiau migrantų važiuoja autobusais sienos su Makedonija link“, – pridūrė ji.
JT palankiai vertina ES migrantų kvotų planą
Jungtinės Tautos penktadienį sveikino Europos Sąjungos planą paskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių po visą žemyną, bet perspėjo, kad toks skaičius esąs per mažas, reikėtų keliomis dešimtimis tūkstančių daugiau.
Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Antonio Guterresas praėjusią savaitę paragino Europos Sąjungą iki šių metų pabaigos priimti iki 200 tūkst. pabėgėlių pagal „masinio perkėlimo programą“, kuri būtų įpareigojanti Bendrijos šalims.
„Pasiūlytos 160 tūkst. pabėgėlių perskirstymo iš Graikijos, Italijos ir Vengrijos schemos taikymas krizei spręsti truktų ilgą laiką“, – pažymėjo penktadienį JT pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) atstovas Williamas Spindleris, kuris dar perspėjo, kad „mūsų pirminiu vertinimu poreikis yra dar didesnis“.
Rytų Europos šalys atsisako ES kvotų plano, bet UNHCR tvirtina, kad šis planas bus veiksmingas tik tuomet, jei dalyvaus visos ES šalys.
W.Spindleris sakė, kad reikia sumažinti spaudimą ES pasienio šalyse, ir ragina imtis „didelio masto skubaus priėmimo, paramos ir registravimo pastangų šalyse, į kurias atvyksta daugiausia pabėgėlių“.
Anksčiau šią savaitę UNHCR kreipėsi į donorus per 2016 metus skirti 27,1 mln. eurų paramos pabėgėlių krizei spręsti, vertindama, kad iki šių metų pabaigos Viduržemio jūrą perplauks apie 400 tūkstančių pabėgėlių, o kitais metais – dar apie 450 tūkstančių.