Ir iš tiesų – pagaliau po metų atsiradus galimybei išmėginti šį automobilį kelyje, prie jo vairo jaučiausi truputi nejaukiai. Ne, su automobiliu viskas gerai, bet tautiečiai gatvėse tiesiog rijo akimis baltos spalvos „XC90“ – sunkiai pamenu kitą tiek daug dėmesio sulaukusį automobilį. Tad kuo žvilgsnius traukė šis beveik 5 metrų ilgio milžinas?
Žinoma, pradėkime nuo dydžio – automobilis išties impozantiškų formų, o gabaritus pabrėžia net 20 colių dydžio ratlankiai (galima užsisakyti ir 22 colio dydžio ratus), ne skandinaviškai santūrios, o nekuklių formų priekinės radiatoriaus grotelės (piktdžiugos nepamiršta įgelti, kad labai jau primena tokias esančias keturiais žiedais papuoštuose automobiliuose) ir efektingi žibintai su išskirtinio dizaino LED dienos šviesų juostomis, kurias kompanijos rinkodarininkai vadina skandinavų mitologijos dievo Toro kūju.
Galinė automobilio dalis labiau nuosaiki, bet tokį tradiciškai gana konservatyvią „Volvo“ automobilių išvaizdos atnaujinimą galima tik sveikinti.
Krištolinė pavarų perjungimo svirtis
Ir ovacijomis sutikti naują saloną – jis ne tik gerokai erdvesnis, bet ir vizualiai neturi nieko bendro su ankstesnės kartos mašina. Kurioje atrodė, kad kai kurie prietaisų skydelio kampai buvo padailinti švedišku „Husqvarna“ benzininiu pjūklu.
Ir negali nepastebėti aukščiausios kokybės apdailos – puikiai išdirbtos ir neslidžios odos (ankstesnės kartos stangria oda aptrauktose sėdynėse slidinėdavai lyg aptirpusio sviesto rutuliukas sviestinėje), natūralaus medžio su grublėtu paviršiumi, poliruoto aliuminio, graviruotų rankenėlių ir jungiklių – hibridiniame modelyje čia net bus iš švediško krištolo nulieta pavarų perjungimo svirtis!
Tuo tarpu įprastame modelyje džiugina lyg ore sklendžiantis galinio vaizdo veidrodėlis be apvadų, o prietaisų skydelio puošmena – didelis ir stilingai lyg „iPad“ planšetė atrodantis lietimui jautrus ekranas.
Dėl naujos automobilio platformos su priekyje skersai montuojamais varikliais atsirado gerokai daugiau vietos ekipažui. Dar vienas sumanus sprendimas (atkreipkite dėmesį nuotraukose) – itin plonos sėdynės ne tik atrodo šiuolaikiškai, bet ir užtikrina daug vietos antroje eilėje sėdinčiųjų kojoms – ankšta tikrai nebus.
Tik štai tokiame šiuolaikiškame automobilyje gale pasigedau bent vieno USB lizdo multimedijos įrenginiams – šiais laikais tai daugiau būtinybė, nei nereikalinga naujovė (tiesa, vėliau apžiūrėdamas kitos komplektacijos modelį aptikau, kad ten gali būti 12 ir 230 voltų rozetės).
Septynvietėje versijoje dėl tų pačių plonų sėdynių trečioje eilėje vietos dviejų keleivių kojoms bus pakankamai, tik aukštaūgiams ten tikrai nepatiks – erdvės virš galvos nedaug. O ir sunku įsiropšti – tenka aukštai kelti koją per slenkstį ir pasilenkus daryti špagatą sėdynių link.
Nors atlenkus galines trečios eilės sėdynes bagažinėje vis dar tilps 314 l, jas nulenkus – 721 l, o nulenkus antros ir trečios sėdynes maksimali bagažinės talpa sieks 1899 l, be to bagažinės grindys bus lygios.
Prietaisų valdymas reikalauja įpratimo
Beveik visi pagalbiniai prietaisai yra valdomi lietimui jautriame ekrane, šalia kurio yra tik septyni fiziniai jungikliai. Vis gi gaila, kad nėra fizinio ekrano valdiklio, nes kiekvieną kartą tiesti ranką iki jo gana nepatogu. Ir dar jis velniškai teplus – specialiai pabandžiau prisiliesti tik krumpliu, bet ir tai liko žymė ant šiaip jau itin dailiai atrodančio ekrano. Tad ne veltui čia yra speciali audinio skiautė nuvalyti ekranui.
Žinoma, gamintojo teigimu ekranas turi infraraudonųjų spindulių technologiją, tad jo esą net nereikia priliesti – galima ties norima vieta keliu milimetru atstumu pravesti pirštu, taip pat jis reaguoja ir į paspaudimą pirštine. Bet pabandyk tu tai padaryti važiuojant automobiliu – tai, kas atrodo gerai teorijoje, nebūtinai pasiteisina praktikoje.
Bet įlindus į multimedijos sistemos gilumą, čia galima užsibūti itin ilgai. Gausybė elektroninių pagalbininkų nustatymų ir šiuolaikiškiausia saugumo įranga. Pavyzdžiui, čia pirmą kartą pasaulyje įdiegtos dvi naujausios saugumo sistemos. Pirmoji – drauge su važiavimo savo kelio juosta sistema veikiantys jutikliai, kurie užfiksuoja galimą nuvažiavimą nuo kelio ir iš anksto įtempia automobilio saugos diržus.
Antroji – įvažiuojant į sankryžą ir jutikliams užfiksavus iš šono greitai artėjantį automobilį, „Volvo XC90“ bus automatiškai stabdomas.
Be to, tai pirmasis pasaulyje automobilis, kuris bazinėje komplektacijoje turės automatinę avarinio stabdymo sistemą, kuri automatiškai sustabdys automobilį prieš netikėtai į kelią iššokusį pėsčiąjį, išvažiavusį dviratininką ar priekyje stabtelėjusią mašiną.
O dar „Volvo“ – tikrų melomanų automobilis, kadangi čia gali būti sumontuota 1400 vatų ir 19 garsiakalbių turinti žymaus britų garso specialisto „Bowers & Wilkins“ sistema su į automobilio konstrukciją įmontuotu žemų dažnių garsiakalbių. Sau tinkamiausią skambėjimą galima susireguliuoti naudojant septynių juostų ekvalaizerį, o skambėjimo įspūdį sustiprinti, pasirinkus Geteborgo operos akustiką imituojantį režimą.
Tiesa, nesu tikras, ar ten kada nors grojo „Slayer“, bet garsas tikrai įspūdingas – dėl to net teko nupūsti dulkes nuo seniai nebenaudojamų kompaktinių plokštelių.
Iki 400 AG siekianti variklių galia
Tad pasėdėjus gerą pusvalandį prie ekrano ir susireguliavus viską kaip priklauso (neabejoju, kad įpratus sklaidyti informaciją ekrane, viską galima bus atlikti gerokai greičiau), sukteliu užvedimo svirtelę ir net krūpteliu – dyzelinis variklis pradeda veikti akimirksniu lyg jo užvedimui net nebūtų reikalingas starteris.
Dyzelinis keturių cilindrų motoras (į automobilį montuojami tik turbobenzininiai ir turbodyzeliniai 2.0 l keturių cilindrų motorai, pasiekiantys nuo 190 iki 320 AG, taip pat hibridinė 400 AG pavara) dirba tyliai ir be jokių vibracijų – toks išlieka ir pajudėjus, ir važiuojant aukštais sūkiais. Būtent garso ir pasigendu – motoras neskleidžia tų švelniai dramatiškų ir ausis glostančių žemų tonų, kokius „išspaudžia“ BMW dyzeliniai varikliai. Tad su garso derinimu „Volvo“ inžinieriams dar reikėtų padirbėti.
Bet tiems, kam svarbiau tyla salone, jos čia tikrai užtektinai – salone tylu važiuojant ir maksimaliais 130 km/val. ir, hm, šiek tiek greičiau.
Nors automobilio dinamika ne reaktyvinė (gamintojas nurodo, kad dyzelinis 225 AG/470 Nm automobilis iki 100 km/val. įsibėgėja per 7,8 sekundes), o ypatingai ji sumažėja peržengus pirmąjį 100 km/val., negaliu nepagirti į visus modelius komplektuojamos 8 greičių automatinės „Aisin“ pavarų dėžės – pavaros perjungiamos greitai ir sklandžiai net važiuojant ekonominiu režimu (tik tiek, kad atsakas į akceleratoriaus paspaudimą ne toks greitas). Be to, dėžė čia adaptyvi, o prieš mane automobiliu važinėjo itin energingai, tad prisitaikęs prie tokio režimo agregatas itin sparčiai perjungdavo pavaras.
Degalų sąnaudos – kaip ir tikėtąsi – gražios popieriuje, bet ne visai atitinka realybę. Važinėjant tik mieste jos nebuvo mažesnės nei 10 l, mišriu režimu užmiestyje su greitkeliais siekė 7,9 l/100 km. Žinoma, reikia nepamiršti, kad visi automobiliai turi „Haldex“ visų varančiųjų ratų sistemą, nors sukimo momentas galiniams ratams perduodamas tik praslydus priekiniams.
Štai, ko čia pasigedau, tai papildomai užsakomos reguliuojamos pneumatinės pakabos. Važinėjant nelygiais keliais automobilis su žemo profilio padangomis ekipažą pradeda nemaloniai purtyti – vis gi „Premium“ segmento atstovui vairuotojo ir keleivių komfortu reikėtų rūpintis labiau.
Vėliau specialiai išmėginau kitos komplektacijos automobilį su pneumatine pakaba – nors pastarasis turėjo net 21 colio dydžio ratus, pasirinkus „Comfort“ režimą važiavimo kokybė duobėtame kelyje juntamai pagerėjo. Dar čia yra papildomas bekelės režimas – tokiu atveju automobilio prošvaisa padidėja iki maksimalių 25 centimetrų (įprastame režime prošvaisa siekia 21, dinamiškame – 19 centimetrų) – žinoma, tokiu automobiliu bekelės varžybose nedalyvausi, bet įveikti kliūtį didesnė prošvaisa pravers.
O štai valdymo tikslumas maloniai nustebino – naudojant naują modulinę SPA (Scalable Product Architecture angl.) platformą pagamintas automobilis su nedidelio svorio keturių cilindrų varikliu priekyje valdomas stebėtinai lengvai ir tiksliai – nors už pirmtaką gerokai didesnis ir erdvesnis, naujasis „Volvo XC90“ sveria 125 kg mažiau ir tai teigiamai atsiliepia ne tik degalų sąnaudoms, bet ir geresnėms važiavimo savybėms, nepalyginamai geresnėmis nei ankstesniame modelyje.
Išvada
Galiu tik pakartoti ir patvirtinti savo prieš metus rašytus žodžius – naujasis „XC90“ yra neabejotinai svarbiausias pastarųjų metų „Volvo“ modelis – į jį švedai „sudėjo“ viską, ką šiuo metu gali pasiūlyti geriausio. Akivaizdu, kad palyginti su prieš 12 metų pradėtų gaminti pirmtaku šiuos automobilius skiria visiškai kita epocha. Naujasis automobilis vėl siūlo ne tik didžiausią saugumą, bet ir itin erdvų bei prabangų saloną, taip pat unikalias technologijas.
Žinoma, prie neįprasto prietaisų skydelio valdymo teks priprasti ir susitaikyti, kad nuo šiol automobilio ratus suks keturių cilindrų varikliai. Bet tai palyginti nedidelė auka vardan itin modernaus ir prestižinio SUV automobilio. O maksimaliam pasitenkinimui rekomenduoju papildomai užsisakyti adaptyvią pakabą (2218 Eur) ir „Bowers & Wilkins“ garso sistemą (2874 Eur) – garantuoju, kad iš tokio automobilio nesinorės išlipti!
Įvertinimas 9/10
„Volvo XC90“ vizitinė kortelė
Variklio darbinis tūris 1969 cm3
Degalai dyzelinas
Galia 165 kW/225 AG/4250 aps./min.
Maksimalus sukimo momentas 470 Nm/1750-2500 aps./min.
Pavarų dėžė 8 laipsnių automatinė
Varantieji ratai visi
Ilgis 4950 mm
Plotis 2008 mm
Aukštis 1776 mm
Važiuoklės bazė 2984 mm
Svoris 2171 kg
Įsibėgėjimas iki 100 km/val. 7,8 sek.
Maksimalus greitis 220 km/val.
Vidutinės degalų sąnaudos 5,8 l/100 km
CO2 emisija 152 g/km
Bagažinės tūris 314/1899 litrų
Kaina 58 461 eurų (bazinė kaina nuo 53 292 eurų)
