Rugpjūčio 13 dieną Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išplatino filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip automobilis „VW Polo“ kerta geležinkelio pervažą degant raudonam šviesoforo signalui. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo 40-metė vilnietė. Šalia jos, keleivio vietoje, automobilyje sėdėjo vyriškis, o ant galinės sėdynės – du vaikai. Dėl tokio vairuotojos elgesio pasipiktinimo neslėpė net policijos pareigūnai.
„Kyla klausimas – o kas būtų, jei...? Toks žaidimas su likimu ir kitų žmonių gyvybėmis papiktinti gali bet kurį, ne tik policijos pareigūną“, - šalia išplatintos vaizdo medžiagos buvo rašoma internetiniame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato puslapyje.
Dėl administracinio teisės pažeidimo vairuotojai gresia bauda nuo 144 iki 289 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių.
Būta skaudžių pavyzdžių
Laimei, vairuotojai ir automobilyje važiavusiems keleiviams toks pasivažinėjimas baigėsi sėkmingai, tačiau į klausimą „o kas jei“ atsakyti ne taip ir sunku. Bene identiškas važiavimas geležinkelio pervaža vienai vilniečių šeimai baigėsi kur kas tragiškiau.
2014 metų birželio 26 d. į geležinkelio pervažą degant raudonam šviesoforo signalui įvažiavęs automobilis „Opel Vectra“ susidūrė su bėgiais važiavusia automatrise. Įvykis sukrėtė visą Lietuvą, jo metu žuvo mažiausieji keleiviai – vos metukų mergaitė ir trejų metų berniukas.
Po avarijos motorvežis lengvąjį automobilį vilko dar apie 80 metrų. Įvykio metu mažiausioji keleivė – vienerių metų mergytė – iškrito iš automobilio, ji nerodė jokių gyvybės ženklų. Tačiau vėliau, iš automobilio išvadavus jos mažamečius broliukus, mergaitė pajudino rankytę. Deja, medikams jos gyvybės išgelbėti nepavyko, ji mirė. Mergaitė incidento metu sėdėjo keleivio vietoje, specialioje kėdutėje – būtent į šią automobilio pusę ir įsirėžė motorvežis. Šiurpu, tačiau tuo nelaimės šeimai nesibaigė – po kelių dienų ligoninėje užgeso ir trejų metukų berniuko gyvybė. Automobilyje buvę suaugusieji patyrė ne tokius rimtus sužalojimus. Kaip paaiškėjo vėliau, ši tragedija ištiko Seimo kanceliarijos darbuotojos šeimą.
Policijos duomenimis, ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio buvo nutrauktas 2014 metų gruodžio mėnesį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso proceso 212 str. 1 d. 5 p. (kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytais atvejais). Policija duomenų apie dabartinę išgyvenusio penkiamečio sveikatos būklę neturi.
Ir tai toli gražu ne vienintelis incidentas geležinkelio pervažoje pasibaigęs mirtimi. „Lietuvos geležinkelių“ duomenimis per 2015 metus geležinkelių pervažose įvyko trys eismo įvykiai, jų metu žuvo vienas žmogus. Tai yra 4 incidentais ir 2 žuvusiais mažiau nei 2014 metais. Visi iki šiol fiksuoti įvykiai geležinkelių pervažose įvyko dėl vairuotojų ar pėsčiųjų kaltės, nei vienos avarijos nesukėlė pervažos pranešamosios signalizacijos gedimas ar kitų įrenginių techniniai trūkumai.
„Lietuvos geležinkelių“ vyriausiojo saugos inspektoriaus Andriaus Janušausko teigimu, po minėtojo incidento ties Salininkų-Katiliškių-Avinėlių gatvių sankryža, kai žuvo du mažamečiai, buvo atlikta papildoma analizė siekiant įvertinti šios pervažos eismo saugos lygį, tačiau pastaraisiais metais susidūrimai šioje pervažoje nesikartojo. Specialistas pabrėžia, kad kiekvienas panašus įvykis paskatina dar didesnį dėmesį skirti geležinkelių pervažoms nors, anot jo, pervažų saugumo klausimams ir taip skiriami pirmumo prioritetai.
„Visi susidūrimai geležinkelio pervažose yra kruopščiai ištiriami, išaiškinamos priežastys, dėl kurių įvyko vienas ar kitas nelaimingas atsitikimas ir visada stengiamasi ieškoti būdų, kad tokie įvykiai nepasikartotų. Yra atliekama šių įvykių analizė, vedama detali statistika, diegiamos inovatyvios technologijos“, - teigia A. Janušauskas.
Vis dėlto svarbiausias dalykas yra vairuotojų sąmoningumas, jų atidumas ir atsakomybė ne tik už save, bet ir už kitus eismo dalyvius
Lietuvos kelių direkcijos eismo saugumo skyriaus vedėjo Nemuno Abukausko teigimu, tokių avarijų priežastis nebūtinai turi būti vairuojančių tėvų neatsakingumas, esą vairuotojų dėmesys dažnai išblaškomas pašalinių veiksnių ir tai gali turėti skaudžias pasekmes.
„Žmogus sunkiai gali daryti du darbus vienu metu. Mažai yra tokių žmonių, kurie vienu metu gali skaityti knygą ir vesti paskaitą visai kita tema. Žmogus ne robotas. Gali būti įvairių situacijų. Gali būti, kad vairuotojo dėmesį kažkas atitraukė. Galbūt užsimiegojęs, o galbūt jau pavargęs. Galbūt suskambėjo telefonas ar vaikai kažko paklausė. Yra n situacijų, kurios gali lemti neapdairų elgesį. Eismo įvykių tyčia nebūna, bet žmogui klysti būdinga, todėl kelio ir geležinkelio infrastruktūra turi veikti taip, kad žmogui padaryti klaidą būtų minimalios sąlygos“, - teigia N. Abukauskas.
Siūlė įrengti lazerius
2014 metų liepos mėnesį išmaniąsias transporto valdymo technologijas kurianti bendrovė „Viltechna“ pasiūlė būdą, kaip užkirsti kelią tragiškiems įvykiams geležinkelių pervažose – lazerine technologija paremtą sistemą, aptinkančią objektus geležinkelio pervažoje.
„Ši priemonė leistų eliminuoti tuos nelaimingus atvejus, kurie vyksta dėl susiklosčiusių aplinkybių, pavyzdžiui, užstrigusio automobilio. Pervažoje naudojamas lazerinis skeneris, kuris nuolat ją skenuoja, taigi nereikia jokios invazijos į asfaltą ir pan. Ją galima sujungti su geležinkelių optimizavimo sistema. Mūsų sistema žino, kada traukinys artėja prie pervažos. Jeigu pervažoje yra kažkas užstrigę, tuomet perduodamas aliarmo signalas, kai traukiniui lieka kiek daugiau nei kilometras iki pervažos“, - DELFI sakė bendrovės „Viltechna“ projektų vadovas Vladas Steponkus.
Ši sistema apie mėnesį buvo testuojama Lentvaryje. V. Steponkaus teigimu – pagrindinis tikslas buvo patikrinti, ar sistema veikia ir tai įrodyti pavyko, tačiau, anot jo, daryti išvadas, ar sistemos įdiegimas pasiteisino, ar ne sunku, nes bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ sistemos nusprendė nediegti.
„Tikslas buvo išbandyti, ar ji veikia. Taip, sistema veikia, ji aptinka kliūtis ir gali siųsti signalą apie užstrigusį objektą mašinistui ar kažkokiam valdymo centrui. Ši dalis veikia. O dėl pasiteisinimo ilgesniam laiko periode sunku pasakyti, nes mes neturėjome progos išbandyti dėl to, kad sistemos tęstinumas nebuvo vykdomas iš pačių geležinkelių pusės“, - teigia V. Steponkus
Paklaustas, ar sistema yra patikima priemonė užkertant kelią tragedijoms pervažose, pašnekovas patikina, kad ji būtų pajėgi apsaugoti tais atvejais, kai pervažoje sugenda mašina ar išsibarsto krovinys. Nuo savižudžių ar drąsuolių, kurie įvažiuoja į pervažą matydami traukinį už kelių metrų, ši sistema apsaugoti negalėtų. Ar ši sistema padėtų, kai vairuotojas įvažiuoja į pervažą degant raudonam šviesofoto signalui? „Traukinio stabdymo kelias yra nuo 600 metrų iki kilometro, sistema aliarmą išsiųstų, bet ar traukinys sustotų – čia yra klaustukas. Priklausytų nuo to, koks atstumas yra likęs iki pervažos. Vėlgi, jeigu traukinys pradeda stabdyti likus tarkim 300 metrų, smūgis būtų gerokai mažesnis“, - aiškina specialistas.
V. Steponkaus teigimu, sistemos greičiausiai buvo atsisakyta dėl lėšų trūkumo. Sistemos įdiegimas pervažoje būtų atsiėjęs nuo 20 iki 50 tūkst. eurų. Bendrovė šią sistemą siūlys kitų šalių rinkose. Pašnekovo teigimu, panašūs sprendimai ir technologijos yra taikomos Vokietijoje, tačiau jis pastebi, kad šioje šalyje viename lygyje su keliu beveik nėra pervažų, todėl ir tokių sistemų poreikis kur kas mažesnis.
„Ši problema yra pakankamai aktuali ir dar neišspręsta visame pasaulyje. Žinoma, tokiose ekonomiškai stipriose šalyse kaip Vokietija, pervažų viename lygyje su keliu beveik nėra. Taigi ten jokių sistemų nebereikia, o Lietuva bent jau kol kas yra nepajėgi to padaryti“, - teigė V. Steponkus.
Tuo tarpu „Lietuvos geležinkelių“ atstovo A. Janušausko teigimu, sistemos neatsisakyta visam laikui, tačiau kol kas ji nėra pakankamai tiksli.
„Sistema fiksuoja objektą pervažoje, tačiau neturi galimybės atskirti, pavyzdžiui, automobilio nuo žmogaus ar gyvūno. Įsivaizduokite, kad 120 kilometrų per valandą važiuoja keleivinis traukinys. Jam artėjant prie pervažos sistema joje fiksuoja kliūtį, užsidega raudonas signalas, mašinistas naudoja staigųjį stabdymą – keleiviai krenta iš vietų, patiria įvairių sužalojimų bei traumų. Tuomet paaiškėja, kad per pervažą tiesiog perbėgo lapė, ar koks kitas laukinis ar naminis gyvūnas.
Jeigu ši sistema būtų tikslesnė, AB „Lietuvos geležinkeliai“ svarstytų galimybę ją naudoti“, - teigia A. Janušauskas.
Šiuo metu Lietuvoje yra 545 geležinkelio pervažos.
Vairuotojus pristabdyti bandys kalneliais
Kad geležinkelio pervažos yra padidintos rizikos zona patvirtina ir Lietuvos kelių direkcijos eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas. Jo teigimu, būtent todėl į šias vietas sutelkiamas didelis dėmesys. Vis dėlto, kyla klausimas, kodėl kai kuriose pervažose yra įrengti tik garsiniai signalai ar šviesoforai, o kitose – automatinės užtvaros, kurios vairuotojams nepalieka kitos išeities – tik sustoti. N. Abukauskas tikina, kad sprendimai, kuriose vietose įrengti automatines užtvaras, priklauso nuo eismo intensyvumo.
„Yra keletas niuansų. Vokietija daug kartų turtingesnė už Lietuvą, bet net pas juos ne visos geležinkelio pervažos yra nuleidžiamais užtvarais. Yra taisyklės, pagal kurias nustatoma, ar užtvaras reikalingas. Taisyklė sako, kad tai priklauso ir nuo traukinių ir nuo eismo intensyvumo. Prie visų pervažų pagal finansinę situaciją užtvarų neįmanoma padaryti. Aš galiu garantuoti, kad tų taisyklių laikomasi ir niekur nėra taip, kad užtvaras turėtų būti, o jo dar nėra“, - aiškina N. Abukauskas.
Jo teigimu, Lietuvos kelių direkcija norėtų, kad užtvarų būtų kuo daugiau, tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ sako, kad jie taip pat neprašo, jog keliai nesikirstų su geležinkeliais, kad visur būtų du kelių lygiai – tuneliai, viadukai. Tokia praktika, kaip ir buvo minėta anksčiau, yra labai propaguojama Vokietijoje. Ar Lietuvoje galima tikėtis panašių sprendimų?
„Nestovima vietoje. Tai yra daroma. Bet įsivaizduokite, jei tai yra dviejų lygių sankirta, tai be galo brangus statinys. Šiuo metu tokie projektai vystomi Mažeikiuose. Ten yra labai intensyvi Mažeikių gatvė ir ją kerta geležinkelis. Projektas požeminiam pravažiavimui daromas Lentvaryje, kur geležinkelis gyvenvietę padalina į dvi dalis, bet tai yra grandioziniai darbai, didžiulės sąnaudos ir tokių projektų yra vienetai“, - aiškina specialistas.
Jis taip pat pabrėžia, kad šiuo metu yra vykdomas projektas, skirtas geležinkelių pervažų saugumui padidinti. Siekiant sustabdyti išsiblaškiusius vairuotojus prieš geležinkelio pervažas, prieš kurias nėra įrengta automatinių užtvarų, įrengiami greičio slopinimo kalnelius. Tai, anot specialisto, daroma stengiantis sugrąžinti išsiblaškiusius ir užsisvajojusius vairuotojus į realybę.
„Geležinkelio pervažas mes atrinkome pagal tai, ar jose buvo, ar nebuvo eismo įvykių ir jose įdiegsim kalnelius. Tai minimali ir švelni priemonė, bet ji gali padėti išgelbėti gyvybes“, - sako N. Abukauskas.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas A. Janušauskas taip pat pastebi, jog pervažų saugumui yra skiriamas didelis dėmesys – šalia pavojingų pervažų yra pastatyti specialūs informaciniai stendai, įspėjantys eismo dalyvius apie pervažos kirtimo pavojus. Specialisto teigimu, imtasi ir kitų saugumo priemonių – tiek techninių, tiek šviečiamųjų.
„Trisdešimt pavojingiausių pervažų yra stebimos vaizdo kameromis. Geležinkelių muziejuje vykdomi edukaciniai projektai moksleiviams. Jau dvejus metus iš eilės bendrovė Tarptautinę pervažų dieną demonstruoja visuomenei pervažų kirtimo pavojus – rodyta, kas nutinka, kai lokomotyvas susiduria su manekenu bei su automobiliu. Eismo saugai geležinkelio pervažose užtikrinti diegiamos įvairios modernios technologijos, bendradarbiaujama su užsienio organizacijomis ir partneriais. Diegiami įvairūs sprendimai – užtvarai, užtveriantys visą kelią ir neleidžiantys automobiliams jų apvažiuoti, pervažos su automatine pranešimų apie artėjančius traukinius sistema ir specialiais šviesoforais, vaizdo stebėjimo sistemos“, - teigia A. Janušauskas.
Kai kuriuos galima vadinti „kamikadzėmis“
Nors geležinkelių pervažos saugumo klausimas vis dar išlieka itin aktualiu, o specialistai pripažįsta, kad dėl eismo dalyvių saugumo šiose vietose imtasi ne visų galimų priemonių, tačiau pasitaiko nemažai atvejų, kai geležinkelio pervažas eismo dalyviai – pėstieji, dviratininkai ir automobiliai kerta itin neatsargiai, nepaisydami kelių eismo taisyklių.
Dar 2014 metų rugpjūčio mėnesį Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išplatino vaizdo įrašą, kuris atima žadą – pėstieji be baimės geležinkelio pervažas kerta su vaikais, nors netrukus po to, pravažiuoja traukinys. Dviratininkė be jokių skrupulų taranuoja nuleistą kelio užtvarą ir rizikuodama savo gyvybe vedasi dviratį per pervažą. Automobilio vairuotojų negąsdina nei garsiniai signalai, nei raudonas šviesoforas, nei kelio užtvarai.
Štai tokį vaizdo įrašą 2014 metų rugpjūčio mėnesį išplatino policija:
Lietuvos kelių direkcijos eismo saugumo skyriaus vedėjas N. Abukaustas pabrėžia, kad diegiamų apsaugos priemonių nepakanka saugumui geležinkelių pervažose užtikrinti, nes patys eismo dalyviai turėtų atidžiau ir apdairiau pasižiūrėti į šią problemą, bei neretais atvejais situaciją vertina visai neadekvačiai. Specialisto teigimu, toks elgesys gali būti susijęs su rutina.
„Duosiu tokį pavyzdį. Pirmus metus dirbantis aukštalipis dažniausiai niekada nebūna nukritęs, bet po dešimt metų yra prarandamas budrumas ir tai reiškia, jog liko vienas žingsnis iki nelaimės. Galbūt žmogus kiekvieną dieną važinėja tuo maršrutu ir galvoja: „Taigi tik kvailiai nemato atvažiuojančio traukinio, aš matau“. Su eismo įvykiais taip yra. Daug vairuotojų viršija greitį ir sako – man nieko nebus, įvažiuoja degant raudonam šviesaforo signalui į sankryžą ir sako – man nieko nebus. Jis teisus, šimtą kartų gali ir nebūti, bet vieną kartą neleimė nutiks. Žmonės, kaip žinia, iš svetimų klaidų nepasimoko. Gerai pasakė vienas žinomas žmogus: „Aš tiek kartų lipau ant grėblio, kad suprasčiau, jog tai yra klaida“, - teigia N. Abukauskas.
Jis taip pat pastebi, kad kai kurių vairuotojų nesulaiko nei kelio užtvarai, kaip tai matoma vaizdo įraše. Nors vairuotojų bukumui ribų, atrodo, kartais nėra, pašnekovo teigimu, priemonių imtasi net atsižvelgiant į tokius „gudručius“, kurie automatinius užtvarus apvažiuoja.
„Nuo seno buvo automatiniai užtvarai, kurie užtverdavo tik pusę kelio. Vokietijoje, o dabar jau ir Lietuvoje, taikoma praktika, kai užsidaro abi kelio pusės. Seniau buvo argumentuojama, kad jeigu kiltų gaisras ar važiuotų greitoji, jiems būtina pravažiuoti. Čia gaunasi tokia absurdiška situacija, jeigu greitoji vežantį mirštantį žmogų ar skubanti pas ligonį dar papultų po traukiniu, tai būtų ne vienas ligonis. Tai gal geriau palaukti tą auksinę minutę. Pas mus tikrai nėra tokių traukinių, kuris vežtų po 300 vagonų ir reikėtų laukti dešimt minučių“, - aiškina N. Abukauskas.
Jo teigimu, vairuotojai taip pat dažnai nejaučia pavojaus, tačiau eismo įvykis tokia skaudi patirtis, kurios ištaisyti ar pakeisti neįmanoma: „Man teko bendrauti su žmogumi, padariusiu avariją geležinkelio pervažoje. Jis sakė: „Aš dabar nueičiau ir dešimt metų prie tos pervažos prastovėčiau, jei galėčiau susigrąžinti mylimus žmones“. Tačiau dažnai šias skaudžias pamokas išmokus būna post factum.
Policijos pareigūnai primena, kad geležinkeliai ir pervažos yra padidinto pavojaus zona. Traukinio stabdymo kelias yra daugiau nei dešimt kartų ilgesnis, nei automobilio. Staigiai stabdomas traukinys dar nuvažiuoja bent 1 km. Europos Sąjungoje 99 proc. visų nelaimių pervažose įvyksta dėl vairuotojų ar pėsčiųjų, nepaisančių Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kaltės.
Vairuotojai, kurie geležinkelį kerta tam neskirtose vietose, lenkia ar apvažiuoja kitas transporto priemones, sustojusias prieš pervažą praleisti traukinio, įvažiuoja į pervažą esant draudžiamam šviesaforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis yra baudžiami piniginėmis baudomis arba teisės vairuoti atėmimu. Tokios pat sankcijos gresia ir tiems, kurie įsigudrina savavališkai pakelti užtvarą ar jį apvažiuoti, bei vairuotojams nepaisantiems kelio ženklo „Stop“, esančio prieš geležinkelio pervažą. Šių taisyklių pažeidimas vairuotojams užtraukia baudą vairuotojams nuo 144 iki 289 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių.
Ką privalo žinoti kiekvienas vairuotojas
Lietuvos kelių policijos valdyba primena, kad eismo per geležinkelio pervažas tvarką nustato kelių eismo taisyklės.
Vairuotojai turėtų žinoti, kad, prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Taip pat reikia visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.
Duodamas kelią artėjančiam traukiniui, arba kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.
Eismo dalyviui draudžiama:
1. judėti per geležinkelį tam neskirtose vietose;
2. apvažiuoti kitas transporto priemones, kurios sustojo prieš geležinkelio pervažą praleisti bėginės transporto priemonės;
3. įvažiuoti ar įeiti į geležinkelio pervažą, kai užtvaras nuleistas arba pradeda leistis, savavališkai pakelti užtvarą arba jį apvažiuoti (apeiti);
4. įvažiuoti į geležinkelio pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti geležinkelio pervažoje;
5. gabenti per geležinkelio pervažą specialiai transportuoti neparengtas žemės ūkio, kelių, statybos ir kitas mašinas, jeigu tai galėtų pakenkti geležinkelio pervažos įrangai;
6. važiuoti per geležinkelio pervažą neįgaliųjų vežimėliu be lydinčio asmens.
Visais atvejais, judant per geležinkelio pervažas, Lietuvos kelių policija pataria elgtis apdairiai ir atsargiai.
