Šiais metais derlius geras
80 hektarų ūkį turintis verslininkas Feliksas Šlėvė teigė, kad juodųjų serbentų derlius šiais metais nebuvo prastas: „Pasisekė, kad sausros prasidėjo vėliau ir uogos nenukentėjo. Serbentas nėra lepus augalas ir prisitaiko prie įvairių oro sąlygų, mėgsta trąšas, ypač humusą. Nebūna, kad visai nederėtų, nebent jei pavasarį per žydėjimą šalnos pakanda žiedus.“
Ūkininkas sugalvojo sistemą ir investavo daug lėšų, norėdamas parduoti uogas į užsienį: „Kiti verslininkai mažina savo plotus, nes parduoti nėra kur. Visų pirmiausia keblumų kyla dėl to, kad jie neturi šaldymo kamerų. Nuima uogas, o kiek gi jas palaikysi - ne daugiau kaip dvi ar tris dienas. O pas mane yra saugyklos. Jeigu rudenį ar žiemą neparduosiu, kažkas vis tiek nupirks pavasarį. Dažnai būna tokia situacija: rudenį Rusijos fabrikai prisiperka uogų, o vėliau jos pasibaigia ir tada jau ieško naujų už didesnę kainą. Už uogų šaldyklas prieš devynerius metus teko investuoti 4,5 milijono litų. Kol kas ši investicija dar iki galo neatsipirko, bet su banku jau beveik atsiskaitėme.“
F. Šlėvė pardavinėti juodųjų serbentų Lietuvoje nesiruošia. Anot jo, tokia veikla būtų visiškai nepelninga: „Su Rusija bendradarbiaujam jau 12 metų. Mes kartais tiesiog negalime užauginti tiek, kiek Rusijai reikia. Turime 80 hektarų serbentų plotą, tačiau ir jų kartais neužtenka. Praėjusiais metais praktiškai visą produkciją pardavėme vyno gamyklai, esančiai Italijoje. Matyt, Italijoje neužderėjo vynuogės. Lietuvai mūsų juodųjų serbentų produkcijos nereikia, perka pigiau - iš užsienio. O turguje pardavinėti labai sunku. Gaišti laiką pačiam arba samdyti žmogų ir mokėti jam atlyginimą tikrai neapsimoka.“
Anot ūkininko, iš parduotų uogų gaminami įvairūs produktai: „Produkciją parduodame firmoms, kurios uogas perdirba. Vieni jas džiovina, kiti iš serbentų daro sultis, dar pasitaiko, kad maistinius ekologiškus dažus gamina. Serbentai - viena iš uogų, turinti didelį kiekį vitamino C. Dėl to būna, kad perka vaistų gamintojai ir iš serbentų sėklų gamina vaistus.“
Konkuruoja su Lenkija
Serbentus auginantis ūkininkas Alvydas Jurkėnas taip pat teigė, kad pardavinėti serbentus Lietuvoje labai sunku: „Mes savo produkciją parduodame lietuviškoms bendrovėms, tačiau supirkimas liūdnokas. Po tam tikros pertraukos serbentų pardavimo pakilimas dažniausiai trunka du metus.“
Anot jo, užauginti serbentus be chemijos pramonės būtų labai sunku. „Nuo erkių ir kitų kenkėjų uogos paprastai apsaugomos chemikalais, šiais metais buvo leistas Envidoras. Be chemijos ūkininkauti būtų neįmanoma. Serbentams svarbiausia, kad nebūtų per daug drėgmės arba per didelių sausrų. Tręšiant labai svarbu nepersistengti su azotu. Apskritai jo kiekis yra ribojamas, o fosforo kiekis neribojamas“, – sakė A. Jurkėnas.
Pasak ūkininko, norint parduoti produkciją visų pirma reikia pasirūpinti patalpomis, kuriose bus laikomi nuskinti serbentai: „Norint serbentus išlaikyti nuo 1 iki 2 savaičių, reikia, kad temperatūra būtų nuo 0 iki 2 laipsnių. Jeigu serbentų derlius didesnis, brangesnės ir jų vėsinimo kainos. Už vieną 60 tonų šaldytuvą, tenka sumokėti apie 29 tūkst. eurų. Už serbentų šaldymą per mėnesį mokame apie 200 eurų.“
Kaip pastebėjo A. Jurkėnas, Lietuvos serbentų kainų kilimas ir mažėjimas priklauso nuo Lenkijos: „Lietuvos rinkoje mes vieni kitiems ne konkurentai. Visą rinką reguliuoja Lenkija. Ten serbentų plotai didžiausi visame pasaulyje. Lenkijoje visada mažesnė kaina negu Lietuvoje. Šiais metais ten kilogramą serbentų galima nusipirkti už 12 euro centų, o Lietuvoje už 15. Praėjusiais metais Lenkijoje už uogas tekdavo mokėti 27 euro centus, tuo metu pas mus - 32. Būna, kad į Lietuvą atveža lenkiškų serbentų, bet jie daugiausiai į turgų pakliūna. Tuomet mes turime nuleidinėti savo kainą ir taip stabilizuojam situaciją.“
