Latvija mus lenkia dvejais, o Estija net ketveriais metais jaunesniu automobilių parku. Senas automobilių parkas persipynęs su kitomis, ekologijos ir saugumo problemomis, galiausiai – pirkti senesnį automobilį dažnai būna ne pats ekonomiškiausias sprendimas. Tačiau tam, kad pasiektume lūžį ir parkas pradėtų jaunėti spartesniais tempais, pirmiausia reikia įveikti psichologinius barjerus ir stereotipus.
Prognozuojama, jog iki šių metų pabaigos mūsų šalyje iš viso bus nupirkta apie 239 tūkst. automobilių, iš kurių nauji sudarys vos 8 proc. Palyginimui, Latvijoje ir Estijoje bus įsigyta atitinkamai 74 tūkst. ir 125 tūkst. automobilių, tačiau abejose šalyse kone kas penktas automobilis bus naujas. Bendrovės „Datacenter“ duomenimis, per pirmus septynis šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje naujų automobilių pardavimai augo apie 16 proc. Situacija pamažu juda teigiama linkme, tačiau tokio augimo nepakanka, kad įvyktų esminis lūžis ir parkas pradėtų iš esmės jaunėti.
Kas tą lūžį paskatintų? Visų pirma, paprastenis požiūris į automobilio pirkimą. Automobilio pirkimas nėra tas pats kas investicija į nekilnojamąjį turtą. Technologijos sparčiai vystosi, gerėja ne tik automobilio saugumo, ekonomiškumo, bet ir techniniai, galiausiai – komforto parametrai. Todėl renkantis automobilį, tikslingiau ieškoti varianto ne dešimčiai–penkiolikai metų, o galvoti, ar konkretus automobilis patenkins poreikius per artimiausius 3–5 metus ir praėjus tokiam laikotarpiui automobilį vėl keisti naujesniu.
Kadangi dabar automobilius keičiame retai, tampa sunku atsiriboti nuo vyraujančių stereotipų apie konkrečius „negendančius“ ir „patikimus“ automobilių modelius. Būtent todėl Lietuvoje vis dar ryški tendencija pirkti senus, didelius ir galingus, netgi sportiškus automobilius, nors dabartinės technologijos leidžia su mažesnio galingumo automobiliais greitai ir manevringai startuoti iš vietos, tik tai daryti daug ekonomiškiau.
Kita esminė sąlyga – automobilių parkas sparčiau atsinaujins, jeigu pradėsime išsamiau skaičiuoti. Senesnio automobilio kaina yra mažesnė, todėl atrodo ir patrauklesnis variantas. Tačiau reikėtų prisėsti ir suskaičiuoti visas eilutes: ar senesnis automobilis nepareikalaus papildomų išlaidų, kad juo būtų galima pradėti važiuoti; kiek kainuos senesnio ir naujesnio automobilio priežiūra; kokios bus išlaidos kurui, padangoms, techninėms apžiūroms, remontui, ką padengs garantinis aptarnavimas ir pan. Tiesa, dažniausiai praleidžiamas svarbiausias momentas – pamirštama paskaičiuoti, kokia bus automobilio likutinė vertė po kelerių metų.
Dabar Lietuvoje automobilių pirkėjai gana ryškiai susiskirstę į dvi stovyklas: vieni perka naujus, kiti – senesnius nei 8 metų amžiaus automobilius, nors didelė dalis pastarųjų pagal gaunamas pajamas tikrai galėtų sau leisti įsigyti ir apynaujus. Didesnė lizingo skvarba į apynaujų automobilių rinką taptų ženkliu postūmiu parko atsinaujinime. Tačiau čia į lizingo paslaugą vėlgi nereikėtų žiūrėti kaip į kažkokį gyvenimo įsipareigojimą – netgi sudarius sutartį penkeriems metams, automobilio pardavimą galima planuoti po dviejų. Lizingo bendrovės pridėtinė vertė ir yra tame, kad jos turimos metodikos leidžia įsivertinti planuojamo pirkti turto likvidumą ilgesnėje perspektyvoje, tad suteikiamas finansavimas reiškia, jog priimamas ekonomiškai naudingas sprendimas. Be to, specializuotos, glaudžiai su automobilių dileriais bendradarbiaujančios lizingo bendrovės pačios turi galimybę pasiūlyti automobilių ypatingomis sąlygomis, netgi iš klientų grįžtančius automobilius, t. y. tuos, kurie buvo pirkti nauji, tačiau po 2–3 metų grąžinami lizingo bendrovei, nes vėl keičiami į naujus.
Galiausiai – automobilių parkas sparčiai atjaunės, kai svarbi taps ne tik automobilio kaina, bet ir saugumas. Ne paslaptis, kad į Lietuvą nemažai atkeliauja tokių automobilių, kuriems Vakarų Europoje suteikiamas verdiktas, jog juos remontuoti ekonomiškai netikslinga. Nereikėtų pernelyg tikėtis, kad kirtus kelių valstybių sienas, automobilio statusas pernelyg pasikeičia. Pirkdamas tokį automobilį niekada negali būti tikras, kad nelaimės atveju apsaugos sistemos suveiks taip, kaip turėtų suveikti, ar saugos pagalvės apskritai dar yra automobilyje. Nėra taip, kad saugumą gali garantuoti tik naujas automobilis, tačiau mažiau apie automobilius išmanančiam žmogui didesnė garantija būtų pirkti automobilį, kuris turėtų knygutę su priežiūros servisuose istorija ir geriausiai – Lietuvoje. Tuomet bent jau galima būti tikram, už kokios kokybės automobilį yra mokami pinigai.