Mitai ir abejonės

Natūralaus gydymo centre dirbanti hirudologė, gydytoja Vilija Zurbienė pripažįsta, kad dėlių terapija pačiai per metus kartais tenka naudotis net dešimt kartų: „Priklausomai nuo gyvenimo: pasitempi sąnarį, susimuši ką nors, peršali – dėlės yra pirmoji pagalba“. Tačiau tokį gydymą išdrįsta rinktis anaiptol ne visi pacientai. Kiekvienas naujas pacientas, anot gydytojos, dažniausiai užduoda panašius klausimus. Pacientai labiausiai domisi dėlių prigimtimi, nes nebūna susidūrę su biofabrikuose auginamomis medicininėmis dėlėmis, kurios nuo kirmėlių gyvenančių ežeruose skiriasi netgi išoriškai.

Dėlė
Taip pat žmonėms kyla abejonės ir apie tai, ar dėlės negali užkrėsti tokiomis ligomis kaip hepatitu ar ŽIV. Kad šį mitą paneigtų, gyd. V. Zurbienė pasitelkia vieną paprastą ir aiškų palyginimą: „Medicininės dėlės yra kaip vienkartinis švirkštas. Nuimame dėles pacientui matant ir sudedame jas į specialius chemikalus, kuriuose jos ištirpsta“.

Su pastaruoju mitu teigia dažniausiai susiduriantis ir holistinės medicinos instituto vadovas, gydytojas Olegas Bulanovas: „Dėlių ir žmogaus fiziologija yra du skirtingi dalykai. Pavyzdžiui, jeigu dėlė išgers vieno žmogaus kraujo ir iškart bus uždėta ant kito žmogaus – žmogus tikrai gali užsikrėsti. Tačiau dėlė valgo vieną kartą per metus ir uždėti ją antrą kartą yra tiesiog neįmanoma. To negali padaryti ir nesąžiningi žmonės“.

Nepakeičiamosios

Dėlės yra išskirtinos tuo, kad jų seilėse yra apie 150 veikliųjų medžiagų, iš kurių tik 7 šiuolaikinėje medicinoje turi farmacininkų sukurtus atitikmenis. Anot gydytojos, esminis gydymo dėlėmis pranašumas yra tas, kad jis veikia veninę ir limfinę apykaitas bei išjudina visą kapiliarinę kraujotaką, ko negali padaryti joks kraują skystinantis vaistas. Dėl šios priežasties dėlės išsprendžia tas sveikatos problemas, kurios yra susijusios su kraujotaka – kardiologines, odos ar ginekologines problemas ar regos ir klausos sutrikimus.

„Kitas medicinoje retas dalykas, kai gyvas organizmas gydo kitą gyvą organizmą. Dažniausiai gydo žolės ar vaistai, o šiuo atveju žmogų gydo gyva dėlė – šis energetinis ryšys taip pat yra labai svarbus“ – tęsė gydytoja.

Gyd. O. Bulanovas dėlės įkandimo sukeltą skausmą vadina masažuojančiu ir taip pat patvirtina energetinio ryšio egzistavimą: „Jeigu dėlės žmogui nėra priimtinos psichologiškai – gydymo efektas nebus pasiektas. Tada yra ieškoma kita metodika, kuri, gali būti ne tokia efektyvi kaip gydymas dėlėmis, bet bus mažiau kenksminga psichologiškai“.

Anot gyd. O. Bulanovo, dėlės buvo pamirštos žmonių, atradus kraujo krešėjimą mažinančius vaistus, bet ir vėl buvo prisimintos: „Gydymas dėlėmis nesukelia tokių komplikacijų, kokias gali sukelti gydymasis vaistais. Vaistai nuolatos keičiasi, bet gydymas dėlėmis yra toks pats, koks buvo Senovės Egipte ar Senovės Graikijoje. Viskas keičiasi tada, kai žmonės nori atrasti ką nors geresnio, o jeigu dalykas yra geras – jis nesikeičia“.

Gydymo dėlėmis poveikis – individualus

Anot gyd. V. Zurbienės, gydymas dėlėmis tikrai nepablogina sveikatos, bet niekas rinkdamasis tokį gydymą negali nuspėti šio gydymo metodo efektyvumo: „Jeigu žmogus klausia, ar greit pajaus pagerėjimą, kiek dėlių jam turi būti uždėta ir kiek kartų reikės ateiti – to pasakyti negaliu. Tai yra labai individualu ir priklauso nuo nusiskundimų, su kuriais yra ateinama. Vieni jaučia pagerėjimą jau po pirmos procedūros, kiti – įpusėjus gydymui, o dar kiti tik gydymo pabaigoje. Be to, tie, kurie patyrė pagerėjimą po gydymo gali sugrįžti ir po mėnesio ar net po metų“.

Dėlė
Būtent dėl šios priežasties kiekvienam pacientui yra reikalinga pirmoji konsultacija, į kurią yra privalu atsinešti kraujo tyrimo rezultatus – be jų žmogui dėlės nėra dedamos. Paprastai gydymas dėlėmis nėra taikomas vaikams, nes nėra susiformavusi jų krešulinė sistema ir žmonėms, sergantiems hemofilija.

Tai, kiek kraujo bus išsiurbta, priklauso nuo žmogaus kraujo klampumo ir tirštumo bei to, kaip stipriai yra pažeistos žmogaus kraujagyslės. Pasak gyd.V. Zurbienės, pasitaiko, kad pirmųjų procedūrų metu dėlės dirba ganėtinai ilgai, bet išsiurbia maždaug tik vieną arbatinį šaukštelį kraujo. Tačiau per vieną – dvi valandas išsiurbto kraujo kiekis nelemia procedūros sėkmės: „Svarbiausia – tai, kiek yra nukraujuojama po procedūros. Tai, kas buvo suskystinta turi nubėgti, tad kuo daugiau kraujo susimaišiusio su limfa netenkama, tuo geriau“.

Svarbiausia išlaikyti bendrą sveikatos lygį

Gydytojai sutaria, kad būna atvejų, kai vien gydymo dėlėmis neužtenka. Pasitaikant rimtesnėms problemoms, reikia taikyti kompleksinį gydymą ir į jo procesą įtraukti patį žmogų.

Sėdimas darbas – tai pagrindinis veiksnys, darantis įtaką sutrikusiai kraujotakai. „Kai daug laiko praleidžiame sėdėdami, spaudžiame kraujagysles, atsiranda deguonies trūkumas, kuris keičia dubens srityje esančius organus. Todėl, kai žmogus serga liga, kuri yra susiformavusi dubens srityje, kraujotaką išjudiname dėlių pagalba. Jų skaniausias maistas yra ne gyvas kraujas, o jame esantys teršalai“, – pasakojo gyd. O. Bulanovas.

„Gydymo dėlėmis poveikis atsiranda iškart, tačiau norėdamas išspręsti bet kurią problemai pacientas turi laikytis gydytojo nurodymų. Medicinos institute problemą vienu ar kitu būdu išsprendžiame, bet jei žmogus neužsiims profilaktika, liga vėl sugrįš“, – tęsė gydytojas.

Baikštūs, bet savarankiški

Gyd. V. Zurbienė pastebi, kad prieš 10 metų gydymo dėlėmis klientės daugiausia buvo vyresnio amžiaus moterys, o dabar tai jauni pacientai, kurie domisi sveikata ir gilinasi į natūralius gydymo metodus. Tačiau negalima teigti, kad dėlėmis gydosi tik didesnes pajamas gaunantys žmonės: „Taip pat susitaupo ir ateina mažesnes pajamas gaunantys žmonės. Sako, kad sugrįš, kai baigsis šildymo sezonas“ – pacientus apibūdino gydytoja.

Dėlė
Gydymo dėlėmis specialistai sutinka, kad dažniausiai žinios apie šį gydymą sklinda iš lūpų į lūpas. Pasak gyd. V. Zurbienės, mažiausiai klientų yra tų, kurie apie gydymą dėlėmis sužino iš savo šeimos gydytojų: „Galbūt tai yra specifinė sritis, kuria reikia papildomai domėtis, todėl gydymą dėlėmis rekomenduoja tik tie, kurie jau yra tai išbandę“.

Gydytoja teigia, kad neretai pasirinkę gydymą dėlėmis tai slepia ne tik nuo sau artimų žmonių, bet ir nuo tų pačių šeimos gydytojų, kurie kartais turi tvirtą ir griežtą nuomonę apie hirudoterapiją: „Žmonės nori gauti informaciją iš specialisto, o jis gydymą dėlėmis vadina prieštvaniniu metodu ir siunčia į vaistinę. Taip ir išeina toks užburtas ratas: mes kalbame viena, o klientas iš šeimos gydytojo išgirsta visai ką kita“.

Gyd. O. Bulanovas mano, kad didžiausia bėda yra ta, kad vaistų terapija yra pasirenkama dažniau tiesiog dėl to, jog tai yra paprasčiau nei ieškoti kitų gydymo metodų. Tačiau gydytojas įžvelgia teigiamų poslinkių: „Mąstanti medicina pamažu grįžta. Dabar, kai internete galima rasti daug informacijos, žmonės pradeda rinktis tokį gydymo būdą, kuris yra efektingesnis ir mažiau kenkiantis sveikatai“.

Gydytojai tikina, kad ilgainiui atsiranda klientų, kurie nusprendžia nusipirkti dėles ir gydytis jomis patys. „Tiems, kurie išdrįsta, parodome taškus, kur reikia dėti dėles, ir suteikiame konsultaciją. Gydyme dėlėmis yra tokių niuansų, kurių neperskaitysi nei vienoje knygoje“, – teigė gyd. V. Zurbienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (100)