„Daugelis tėvų mano, kad jų vaikas pats geriausias, todėl net nepastebi, kad vaikas susidėjo su bloga kompanija arba pats yra ta bloga kompanija“, - sako psichologė Jūratė Bortkevičienė. Tuo metu nepilnametis toliau bėga iš pamokų, slepia cigaretes vidiniame kuprinės skyriuje ir toliau meluoja tėvams. Todėl psichologės klausiame, kaip atpažinti, kad vaikas susidėjo su bloga kompanija, ką tokiu atveju daryti tėvams?
Signalas – paprasčiausias gumos kramtymas
Psichologė Jūratė Bortkevičienė, konsultuojanti bei vedanti mokymus tėveliams vaikų auklėjimo ir ugdymo klausimais, tvirtina, kad dažniausiai vaikai susideda su bloga kompanija siekdami pripažinimo. „Kiekvienam žmogui, ypatingai paaugliui, pirmiausiai reikia pripažinimo, o kur lengviausia jį gauti? Draugų kompanijoje“, - sako ji. Siekti pripažinimo tokioje aplinkoje vaikas gali norėti ir blogai jausdamasis namuose, nerasdamas su tėvais bendros kalbos ar norėdamas pritapti mokykloje. Klasės draugų atstumtas mokinys jaučiasi vienišas, todėl griebiasi bet kokių būdų būti pripažintas, gerbiamas.
Dėl to psichologė ragina nuolat kalbėtis su atžalomis, domėtis jų diena. Ji taip pat pataria karts nuo karto patikrinti, ar vaikas tikrai nuėjo į mokyklą ar būrelį, paskambinti mokytojams, vadovams. Nors daugelis tėvų klausia, kaip vaikui sekasi mokykloje, kalbasi su klasės auklėtojais, jie pamiršta to pasidomėti būrelio vadovo arba nelaiko svarbiu dalyku. Tuo tarpu, vaikai, puikiai tą suprasdami, naudojasi situacija ir vietoj popamokinės veiklos trinasi kiemuose, užgaulioja bendraamžius bei žavisi žalingais įpročiais.
Nenumoti ranka reikėtų ir jei vaikas negrįžta namo sutartu laiku, nesilaiko duoto žodžio. Rūkymą gali išduoti nekaltai atrodantis stipriai padažnėjęs gumos kramtymas, akių blizgesys – kad vaikas grįžo išgėręs. „Visa tai rodo, kad kažkas vyksta, kad jis tikrai yra ne vienas. Juk vienas tu nelabai ką ir padarysi. Kad ir cigarečių pakelio radimas. Vaikai iš karto ginasi, kad čia ne jų, o draugų ir tėvai tiki“, - sako J. Bortkevičienė pabrėždama, kad kiekvieno atžala gali susidėti su bloga kompanija, todėl reikia reaguoti į kiekvieną požymį.
Ko tėvai jokiu būdu neturėtų daryti
Neretai pastebėję, kad vaikas susidėjo su bloga kompanija, tėvai puola į paniką, nežino ką daryti. Kartais atsiranda ir tokių, kurie nevengia duoti vaikui į kuprą, kelia balsą. „Aš tikrai tikiu, kad Lietuvoje stipriai mažėja smurto atvejų, bet iki šiol su jais susiduriu. Iš nesupratimo ką daryti tėvai lieja pyktį rodydami agresiją, tokiu būdu jie bando pabrėžti, kad yra stipresni už vaikus“, - sako ji.
Psichologė tvirtina, kad agresija gimdo agresiją, todėl vaikas savo pyktį išlieja jei ne ant tėvų – tai ant bendraamžių ar gyvūnų, dar labiau užsidaro. Tačiau ji neneigia, kad nepilnametis turi žinoti savo klaidas, suprasti, kad dėl blogo elgesio laukia pasekmės. „Kalbėtis, kalbėtis ir dar kartą kalbėtis, - kartoja ji. – Tėvai turi stengtis ne tik pasakyti, kada jis turi grįžti namo, bet ir paaiškinti, kodėl būtent tokiu laiku. Vaikai ir tėvai turi ieškoti pasitikėjimo vienas kitu ir jį rasti.“
Taip pat reikia atrasti balansą tarp ribų nubrėžimo ir laisvės suteikimo, kadangi nuo stipriai kontroliuojančių tėvų vaikai kaip tik nori pabėgti, peržengti jų taisykles. „Na taip, išgėrė, vieną kartą taip įvyko. Tai reikia kalbėtis, kodėl taip atsitiko, jokiu būtu nemoralizuoti ir neaiškinti“, - sako ji. Psichologė ragina nepamiršti, kad tėvai turi būti pavyzdys savo atžaloms ir jei jie patys rūko, geria, tai nėra ko tada priekaištauti vaikams.
Vis dėlto, pati didžiausia problema, kurią daro tėvai, yra tyla. „Aš tyliu, nekalbu su tavimi ir taip tave baudžiu“, - mąsto tėvai. Tačiau psichologė klausia: kas iš to? Ji tvirtina, kad paauglys gal ir jaus kaltę, galvos, ką čia padaryti, kad tėvai vėl kalbėtų, sugalvos masę pažadų, kad tai paskutinis kartas, tačiau vargu ar problema išsispręs.
Norite moralizuoti – galvokite iš naujo
Nors rasti bendrą kalbą su vaikais nėra lengvas uždavinys, kai kurios mamos ir tėvai nuleidžia rankas ir tvirtina, kad su atžala tiesiog neįmanoma susikalbėti. „Atsikalbinėja, atkerta griežtu žodžiu, pradeda rėkti. Kaip tada bendrauti?“ – psichologės klausia tėvai.
Ji nusijuokia ir pakartoja tą patį atsakymą: „Kalbėtis. Vis tiek kalbėtis. Tikrai įmanoma susišnekėti kai yra šnekama“, - paskutinįjį žodį pabrėžia ji. J. Bortkevičienė teigia, kad tėvai dažnai kalbėti pradeda tik tada, kai atsiranda kažkokios konkrečios problemos ir tada, aišku, pradeda moralizuoti. Tokiu atveju nepilnamečiai kaip tik pradeda atsikalbinėti, dar labiau neklausyti: „Na kam patinka klausytis moralų? Niekam, todėl natūralu, kad gynyba iš karto vyksta.“
Tėvai turi suvokti, kad tam tikrame amžiuje paaugliams pradeda siausti hormonų audros, atsiranda nuotaikų kaita, todėl jie dar jautriau priima tėvų žodžius, greičiau įsiaudrina. Psichologė ragina nelaukti ir su atžalomis kalbėtis visada pačiomis įvairiausiomis temomis, o ne tik tada, kai paauglys ar vaikas prisidirba.
Psichologė tvirtina, kad ne visada vaikas yra blogos nuotaikos, užsidaręs, tikrai galima atrasti akimirkų kada jis gerai nusiteikęs. Tada ir reikėtų bandyti prieiti, kalbėtis, bendrauti. „Einant kalbėtis su paaugliu reikia užsibrėžti tikslą – ko aš noriu pasiekti. Moralizuoti? Eikite galvoti iš naujo“, - sako J. Bortkevičienė. Tėvai turėtų labai gerai pamąstyti, kas yra tas geras elgesys, kurio nori iš vaiko ir pokalbiu stengtis tą norimą elgesį pasiekti.
Tėvų įsitraukimą į mokyklos gyvenimą skatino Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojami projektai. Projektas „Darni šeima ir tvari mokyklos bendruomenė – ateities Lietuva” – tai edukacinių renginių ciklas, orientuotas į mokyklos bendruomenės puoselėjimą, aktyvų tėvų įsitraukimą į švietimo veiklas, geresnį tarpusavio bendradarbiavimą ir supratimą.
