Senovinį dvarą po plytą išparduodantis savininkas: geriau laukti, kol kažkam nukris ant galvos?

Vilkaviškio rajono Vilkupių kaime esantį senovinį dvarą savininkas nusprendė išparduoti po plytą. Portale „Skelbiu.lt“ vyriškis patalpino skelbimą, kuriame už vieną paruoštą ir nuvalytą plytą prašo 45 euro centų. Norintiems plytą iš dvaro išsilupti patiems mokėti teks mažiau – 22 centus už vieną. Dvaro savininkas taip pat siūlo pirkti visą pastatą ir nusigriauti jį patiems.

Dėl dvaro – skubus posėdis

Skelbimą pastebėję žmonės pradėjo piktintis dėl istorinio dvaro niokojimo. Vienas jų komentaruose įspėjo laukti skambučio iš teisėsaugos, kitas tokius veiksmus pavadino skandalu. Tuo tarpu Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vyresnioji specialistė Violeta Kasperavičiūtė tvirtina, kad situacija jiems žinoma, dėl dvaro kitą savaitę skubos tvarka bus surengtas nekilnojamų kultūros objektų komisijos posėdis.

„Jis neabejotinai turi nekilnojamosios kultūros vertybės požymių. Vien savo architektūrine išraiška, istorija jis yra vertingas, - sako V. Kasperavičiūtė. Pagal Kultūros departamento turimą informaciją, dvaras, pastatytas 1828 metais, ilgą laiką priklausė vienai pieno koorporacijai, vėliau Lengvinų šeimai. „Nežinau, ar paveldėjimo, ar kokiu nors kitu būdu jis buvo padalintas į penkias dalis, tačiau savininkai, užversti baudomis iš savivaldybės dėl pastato apleidimo, nusprendė kuo greičiau juo atsikratyti“, - sako ji.

Nuo šių metų pavasario dvarą valdo naujas savininkas. Savo pavardės nenorėjęs atskleisti vyras neslepia, kad siekė jį išardyti ir parduoti, kadangi pastatas ilgus metus stovi apleistas ir niekam nereikalingas. „Protu nesuvokiama būtų investuoti į jį milijonus, kurių niekas nenori švaistyti. Neatsirado norinčiųjų jo restauruoti, valstybei jis taip pat nereikalingas“, - teigia jis.

Bet kada gali griūti

Šiandien Vilkupių dvaras stovi apleistas, išdaužytais langais, pro sienų plyšius prasiveria raudonos plytos. Dabartinis savininkas sako, kad pastatas ne tik gali bet kada sugriūti, bet ir yra potenciali grėsmė visai čia pat gyvenantiems dviaukščio daugiabučio gyventojams.

„Aplinkui nuolat laksto vaikai, buvo bandyta ir tvora aptvert, bet viskas buvo išplėšyta, sunaikinta. Man gal aukso tvoromis jį apstatyti, ar ką“, - piktinasi savininkas. Jis teigia, kad dvaras nėra įtrauktas į kultūrinio paveldo registrą, todėl turi visas teises jį griauti. „Vien dėl šalia gyvenančiųjų daugiabučio žmonių tai reikia daryti. O gal reikia laukti, kada jis nugrius kam nors ant galvos?“, - klausia jis.

Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vyresnioji specialistė V. Kasperavičiūtė neneigia, kad dvaro nėra kultūrinio paveldo registre. Ji pasakoja, kad mintis įtraukti dvarą buvo atsiradusi dar 1991 metais, bet vėliau buvo nuspręsta to atsisakyti. „Tuometinio Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus J. Glemžos 1996 m. lapkričio 25 dieną pasirašytu įsakymu Nr. 139 jis buvo neįrašytas į Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų bei į Laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą“, - sako ji.

Kad pastatas yra avarinės būklės pripažįsta ir pati specialistė. Ji sako, kad dvare beveik nebeliko laikančiųjų konstrukcijų, todėl netvarkomas – pasmerktas sugriūti. Ypatinga grėsmė kyla po dvaro teritoriją šniukštinėjantiems smalsuoliams, dažnai po jį šmirinėja vietinių gyventojų vaikai.

Tvarkyti dvarą gali būti priverstas

Marijampolės skyriaus vyresniajai specialistei liūdna, kad dvarus nusipirkę asmenys nesuvokia, ką nusipirko ir nenori rūpintis. Vis dažniau ji susiduria su požiūriu, kad savininkai galvoja, jog dvarais turi rūpintis valstybė, o patys daryti nieko nenori. „Nėra jokios atsakomybės – perka, kad nugriautų“, - sako ji.

Kitą savaitę Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba savo posėdyje svarstys inicijuoti ar neinicijuoti Vilkupių dvaro sodybos fragmentų įrašymą į Kultūros vertybių registrą. Priėmus sprendimą inicijuoti nekilnojamosios kultūros vertybės įregistravimą į Kultūros vertybių registrą bus patikslintos šio pastato vertingosios savybės, apibrėžtos teritorijos ribas, nustatytas reikšmingumo lygmuo.

V. Kasperavičiūtė atrekeipia dėmesį, kad svarstyme bus atsižvelgta ir į tai, kad pastatas avarinės būklės. Ji teigia, kad jei toks sprendimas vis dėl to bus priimtas, savininkas privalės pastatą tvarkyti ir juo rūpintis.

Šiuo metu, kilus šurmuliui, savininkas teigia, kad senovinio dvaro griovimą nutraukė. Pastato ir plytų jis nutarė neliesti iki pavasario, kol sulauks sprendimo. Vis dėlto jis pripažįsta, kad bet kokiu atveju „tokiame Lietuvos užkampyje“ į pastatą tikrai neinvestuos ir nemano, kad kas nors ryšis tai daryti.