B kategorijos praktikos egzaminą pirmuoju bandymu 2013 m. išlaikė 40,34 proc. vairuotojų, o 2014-aisiais – 39,52 proc. Ką geriausiai mokiniai išmoksta vairavimo mokyklose, o ko dažnai neišmoksta?
Mokyklos koncentruojasi į primityvius transporto priemonių valdymo įgūdžius. Svarbesni aspektai, tokie kaip rizikos suvokimas ar situacijos įvertinimas, yra silpnoji pusė. Tam, žinoma, reikia pakankamai laiko – kur kas daugiau nei praleidžiama vairavimo mokyklose. Reikia sugebėti įvertinti, kas gali nutikti eisme. Pavyzdžiui, eismas vyksta ratu ir yra trys eismo juostos, kurios leidžia įvažiuoti į žiedą. Patyręs vairuotojas žino, kad tuomet, kai jis važiuoja iš vidurinės eismo juostos, didelė tikimybė, kad tas, kuris išvažiuoja iš žiedo būdamas kairėje eismo juostoje, įvažiuodamas į žiedą gali įvažiuoti į kito eismo dalyvio juostą. Tokias situacijas patyręs vairuotojas išmano, o jaunas gali net nesužiūrėti.
Yra atlikti tyrimai, kurie rodo, jog tam, kad jauni vairuotojai objektyviai pradėtų vertinti situaciją, reikia nuvažiuoti ne mažiau kaip 1500 km. Kažkada bandėme skaičiuoti, kiek jie nuvažiuoja per privalomas 30 valandų vairavimo mokyklose – apie 400 km. Be to, užsienyje per tokį valandų kiekį nuvažiuojama daugiau nei pas mus. Mes galbūt per daug laiko praleidžiame aikštelėse, per daug koncertuojamės į pratimus, kuriuos būtų galima padaryti mieste. Man atrodo, kad svarbūs kilometrai – reikia kuo daugiau važiuoti.
Bet juk daugelis besimokinančių vairuoti sako, kad vairavimo mokyklos daugiausiai laiko skiria maršrutams, kad būtų išlaikytas egzaminas.
Tai – rinkodarinė apgaulė, kad pavažinėsime maršrutais, ir jums bus lengviau išlaikyti egzaminą. Iš tikrųjų kiekvieną dieną, valandą situacija yra skirtinga tame pačiame maršrute. Saviapgaulė, kad neva žinau maršrutą ir bus lengviau. Tam tikra prasme taip, bet situacijos yra skirtingos.
Kuriuo metų laiku patartumėte laikyti egzaminą?
Mes nesame pastebėję didelių skirtumų. Jei vertiname tokius dalykus kaip ištisinės linijos kirtimas ar persirikiavimas, tai, pavyzdžiui, kai yra daug sniego, tai sąlyginai lengviau, nes niekas nevertins, kad po sniegu guli nubrėžta linija. Taip pat jei kelio danga yra šlapia, eismo sąlygos – sudėtingos, atitinkamai tikimės ir mažesnio greičio. Jei kam nors egzaminą laikyti lengviau važiuojant lėčiau, tai gelbsti. Bet nemanau, kad yra labai didelis skirtumas. Galime kalbėti ir apie eiles norint laikyti egzaminą – jos šiuo metu yra didelės. Pavyzdžiui, sausį ir vasarą pas mus ateina mažiausiai žmonių. Galbūt egzistuoja mitas, kad žiemą labai sudėtinga laikyti egzaminą, tačiau kai slidu – ir greitis mažesnis.
Kiek mažiau nei prieš mėnesį žiniasklaida skelbė, kad „Regitros“ filialus visoje Lietuvoje užplūdo vairuotojo pažymėjimą norintys gauti žmonės, ir vairavimo egzamino esą tenka laukti iki dviejų mėnesių. Eilės susiformavo, nes daugelis mokėsi vasarą vairuoti?
Taip, visuomet vasarą turime paūmėjimą: baigiasi abitūros egzaminai, be to, pavasarį prasideda motociklų sezonas. Beveik trečdaliu išaugo A kategorijos egzaminų poreikis. Daugiau Lietuvos gyventojų nori įgyti teisę vairuoti motociklus. Tai mums buvo siurprizas, nes nebuvome pasiruošę, neturėjome jokių galimybių nuspėti tokių tendencijų. Šiemet nuo sausio iki rugpjūčio, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, A kategorijos egzaminus išlaikė net 35 proc. daugiau gyventojų. Tuo metu resursus turime tuos pačius. Planuojame padidinti darbuotojų kiekį, bet juos reikia apmokyti mažiausiai 3 mėnesius. Kitam sezonui būsime pasiruošę, o šis yra toks, koks yra.
Taip pat toliau stabiliai žemas B kategorijos vairavimo egzamino išlaikymas. Eilių susidarymą siečiau ir su laiku, praleistu vairavimo mokykloje – žmonės nepersistengia. Pavažinėja 30 valandų ir galvoja, kad galbūt pasiseks išlaikyti egzaminą.
Vairavimo mokyklose dėl neišlaikytų egzaminų keikiami „Regitros“ darbuotojai.
Tokia mūsų dalia. Juk iš dalies vertiname jų darbą, tai viešojoje erdvėje turime 300 oponentų, kurie visuomet „nurašys“ viską ant mūsų. Kova viešųjų ryšių prasme nelygi ir nesąžininga, nes visuomet būsime pozicionuojami iš blogesnės pusės. Su mumis žmogus praleidžia valandą, ir mes jį dar vertiname, o su instruktoriumi – 30 valandų. Kas prisiims kaltę? Žinoma, kalti bus tie, kurie egzaminuoja. Siūlau padaryti eksperimentą: galime pakviesti bet kurį egzaminuotoją iš Skandinavijos. Pažiūrėsime, kiek liks jūsų išlakančiųjų. Galiu pasakyti, kad neliks nė pusės, kiek išlaiko pas mus. Ten yra kur kas aukštesni reikalavimai. Man atrodo, kad viskas susiveda į pinigus, nes mokytis vairuoti yra brangu, o 30 valandų mokytis yra minimumas.
Komentaruose dažnai žmonės skundžiasi, kad, „atėjus į praktikos egzaminą ir atsisėdus prie vairo, iš egzaminuotojo jaučiamas spaudimas“. Egzaminuotojas esą ateina piktas, susiraukęs ir tik laukia progos, kol tu suklysi. Kodėl dažnai atėjusiems laikyti egzamino nesiseka bendrauti su egzaminuotojais?
Formuojamas įvaizdis, kad neva mums apsimoka, kai žmonės neišlaiko egzaminų. Mes neva pinigaujamės. Tai apibūdinčiau vienu gražiu lietuvišku žodžiu – kliedesiai. Esu labai didelis konspiracinių teorijų priešininkas. Turiu pasidaręs 8 metų egzaminų išlaikymo grafiką: išlaikymo procentas ir žmonių kiekiai. Jame aiškiai matosi koreliacija – kuo mažiau žmonių ateina pas mus laikyti egzaminų, tuo daugiau išlaiko. Ir atvirkščiai – kuo daugiau ateina, tuo mažiau išlaiko. Tai, remiantis konspiracinių teorijų logika, kad mums apsimoka uždirbti, tai lyg turėtų apsimokėti, kai mažiausiai žmonių ateina, tuomet reikia daugiausiai pajamų, todėl turėtų būti atvirkštiniai rodikliai. [...] Pas mus turbūt 10 metų įkainiai nesikeitė, nors viskas brangsta. Jie nesikeičia vien dėl to, kad kiti prastai laiko egzaminus. Bet jei ateis diena „X“, kai visi pradės laikyti 80 proc. vietoj 40 proc., tai labai atsakingai galiu pasakyti, kad įkainio tokio tikrai nebus – bus kur kas brangesnis egzaminas. Taip aš noriu išsklaidyti abejones, kad nėra ryšio tarp to, kiek kartų išlaikė ar ne.
Jei kandidatas į vairuotojus nesutinka su egzaminuotojo praktinio egzamino įvertinimu, jis turi teisę pateikti apeliaciją, kodėl nesutinka su praktinio egzamino vertinimu. Ar žmonės dažnai dėl to kreipiasi?
Gauname apie 80 kreipimųsi per metus. Kai egzaminus laiko apie 100 tūkst. žmonių per metus, tas skaičius – nedidelis. Dabar matome paūmėjimą, kurį siečiau su eilėmis. Kai yra ilga eilė ir sunku gauti vietą laikyti egzaminą artimiausią mėnesį, kodėl gi nepabandžius apskųsti rezultatą ir tokiu būdu išsispręsti problemą.
