Pamažu suvokiame, jog mums nereikia turėti galybės daiktų (kai kurių šaltinių teigimu, vienas statistinis žmogus jų turi apie 2000) – galima tiesiog dalintis ir gauti tai, ko tuo metu reikia, mainant į tai, ko pats šiuo metu nenaudoji. Keisdamiesi daiktais, automobiliais, fototechnika, net kabančiomis palapinėmis sutaupytume gausybę lėšų, jau nekalbant apie tai, kad žemė būtų dėkinga už sumažintą atliekų srautą ir besaikio vartojimo mastą. Lietuva taip pat jau turi dalinimosi ekonomika paremtų verslų pavyzdžių. Porą tokių iniciatyvų autorių pakalbinome socialinių inovacijų festivalyje „BizZz“, kurio pagrindinė tema ir buvo dalinimosi ekonomika.
Į idėją investavo Ilja Laurs
Turbūt geriausias dalinimosi ekonomikos pavyzdys – svetainė dalinuosi.lt. Žmonės čia nuomoja savo daiktus ir siekia už tai gauti lėšų. Aktyviausiai čia nuomojami automobiliai, žaidimų kompiuteriai, fototechnika, muzikos instrumentai nors yra ir tokių daiktų, kaip striptizo stulpas arba žirafos kostiumas. Sukurti štai tokį verslą (kur žmonės vieni iš kitų nuomojasi daiktus), buvo 4 draugų idėja, dabar verslui vadovauja du iš jų.
„Netikėtai radau informacijos apie tai, kaip Didžiojoje Britanijoje artėja finansinė krizė ir žmonės viename miestelyje nutarė keistis automobiliais. Automobilių durys buvo atidaromos kortelėmis, į iniciatyvą įsitraukė didžioji dauguma miestelio gyventojų“, – prisiminė P. Valatkevičius. Tuomet ir jis nusprendė griebti jautį už ragų. Pasiėmęs mėnesį atostogų iš nuolatinės darbovietės jis su bendraminčiais sukūrė veikiančią svetainę, surinko keturis kartus daugiau jos lankytojų, tiek pat kartų išaugino ir sandorių skaičių.
„Vis tik tuomet supratome, jog mums reikia ieškoti pagalbos, investuotojų. Pasirinkome kelis investuotojus ir vienas iš jų buvo Ilja Laurs, – šypsosi P. Valatkevičius.Šiuo metu svarbiausiu uždaviniu jaunas verslininkas įvardina efektyvų daiktų draudimą ir išeitį, kuri leistų nuo netyčinės žalos, daikto sugadinimo apsaugoti nuomotoją.
Dalinasi ir įrankiais, ir meistrystės patirtimi
Iniciatyvos „Padirbtuvės“ įkūrėja Rūta Jakštaitė prisimena, jog prieš kelerius metus 6 draugai nutarė,kad lyg ir norėtųsi ką nors vyriškai papjaustyti ar palituoti, tačiau namuose apie tai negali būti nė kalbos. Tad ką daryti? Kur atrasti tokią erdvę, kurioje nuolat galėtų ūžti grąžtai ir sklaidyti medienos pjuvenų dulkės? Taip gimė „Padirbtuvės“.
„Dabar tai – atviros dirbtuvės, kuriose galite dalintis įrankiais ir patirtimi. Idėja ta, kad vienas kitam esame ir mokytojai – vienas moka taisyti dviračius, kitas – dirbti su mediena“, – trumpai apie jau ne pirmus metus gyvuojančią erdvę pasakojo viena iš iniciatyvos autorių Rūta
Jakštaitė.
Rūta pasakoja, jog daugelį įrankių į dirbtuves atsinešė patys žmonės. Paskutinysis jų atgabeno didžiulį pjaustymo lazerį. Tik nedidelė dalis įrankių nuperkama iš vadinamojo „abonementinio“ dirbtuvių mokesčio.
Vienas pagrindinių „Padirbtuvių“ duris praveriančių žmonių bruožų – smalsumas.
Padirbtuvėse yra medžio staklės ir visi darbui su mediena reikalingi įrankiai, taip pat – suvirinimo aparatas, nors „metalistų“ į dirbtuves atklysta retai.
Čia stovi siuvimo mašina, galima susiremontuoti streikuojantį dviratį, pasigaminti didžiulį kartono maketą.„Gaila, kad negalime parodyti mūsų kanojos – ji dabar išplaukusi. Žmogus pasidarė kanoją savom rankom, iš faneros, o stiklo pluoštu užpildė įvairius tarpelius, kad ji būtų nepralaidi vandeniui“, – pasakojo R. Jakštaitė. Nariai į „Padirbtuves“ užsiregistruoja pusmečiui ir už tai susimoka apie 75-ies eurų mokestį.
Moteris nutarė pasigaminti baldų
Iš kur dirbtuvių dalyviai gauna medžiagų? R. Jakštaitė sako, jog arba nusiperka arba naudoja antrą kartą.„Šiuo metu viena moteris gaminasi spinteles ir kitus baldus namams. Ji viską susirenka iš panaudotų plokščių. Jai puikiai išeina“, – pasakoja R. Jakštaitė.
Ir čia pat priduria, jog iki išsikraustydama iš tėvų namų pati net atsuktuvo rankose nebuvo laikiusi. Tačiau pradėjusi kurtis naujuose namuose iškart nusipirko šešiakampių raktų rinkinį. „Žaidžiau namuose: ir tą, ir tą gali atsukti! Būtent tuomet supratau, kaip smagu yra kažką mokėti. Kai tu neturi rūpintis ir Tavo rankos tampa laisvos – neturi naudotis meistrų paslaugomis ir burbėti ant vyro, kodėl ko nors nepataiso“, – juokdamasi kalbėjo Rūta.
Vienas įspūdingiausių (o kartu ir daugiausiai skirtingų žmonių mačiusių) darbų buvo labirintas. Menininkas Vincentas nutarė jį sukurti renginiui „Kultūros naktis“. Išėjo 100 kvadratinių metrų, 2 metrų aukščio geležies statinys su galimybe įtempti. Tačiau kokią šlovę jam teko atlaikyti renginio metu! Rūta Jakštaitė pasakoja, jog naktinėtojai stovėjo po valandą eilėje, kad tik galėtų pereiti labirintą.
Šiuo metu „Padirbtuvių“ dalyvių vis daugėja – Rūta Jakštaitė kartu daro išvadą, jog tai kartu reiškia ir dalinimosi ekonomikos augimą.
„Padirbtuvės“ organizuoja renginius, keliauja po festivalius mokydamos visus norinčius, kaip pačiam susimeistrauti vieną ar kitą daiktą. R. Jakštaitė festivalyje „BizZz“ rugpjūčio 22–23 dienomis taip pat vedė įdomias dirbtuves.
Ateina nauja karta su nauju požiūriu
Dalinuosi.lt įkūrėjas P. Valatkevičius pripažino, jog lietuviui savininkiškumo jausmas yra natūralus. Galbūt šis jausmas nulemtas istorinių įvykių.„Iš mūsų tėvų, senelių nuosavybė kažkada buvo atimta. Galbūt todėl šiandien mėginame atsigriebti, įgyvendindami savo „lietuvišką svajonę“: būtinai reikia buto Vilniuje, sodybos ir automobilio“, – kalbėjo jis.
P. Valatkevičius teigė turėjęs itin įdomią diskusiją su amerikiečių investuotojais, kas nutiks, kai vadinamoji Millenium karta sulauks 30-ies. Šiuo metu jie turėtų būti koledžo suole arba paskutiniosiose vidurinės mokyklos klasėse.
„Yra atliktas tyrimas, jog dauguma šių jaunų žmonių rinksis pusę darbo dienos, arba dirbs mažiau mėnesių, kad likusį laiką galėtų keliauti, užsiimti įdomia veikla. Keičiasi vertybės. Vadinasi, jie neturės tiek nekilnojamo turto, arba išvis jo neturės“, – prognozavo dalinuosi.lt įkūrėjas.
Pašnekovo teigimu, šiai kartai materialūs daiktai neturi tokios didelės reikšmės. „Žiūriu į dabartinius paauglius ir matau, jog jie perima požiūrį į gyvenimą nebe iš tėvų, bet iš viso pasaulio. Jie neturi to plano: „ mokykis-stok į universitetą- gauk darbą – imk paskolą- kurk šeimą“. Mūsų tėvams tai atrodė kaip svajonė. Natūralu, kad jau ir dabar yra labai keliones vertinančių žmonių. Jie jas vertina daug labiau, nei naujausią televizorių“, – kalbėjo P. Valatkevičius.
Šiuo atveju jaunas verslininkas prognozavo, kad vartotojiškumas išliks, tačiau procentas žmonių, kurie norės gyventi prie neko neprisirišę augs itin sparčiai.
Kalbant apie nekilnojamojo turto erdvių nuomą, P. Valatkevičius teigė, jog tokia paslauga bus sukurta, tik – ne po dalinuosi.lt vėliava. Verslo ir gyvenamųjų patalpų nuomai, o gal net „paskolinimui“ kuriai nors visuomeninei organizacijai, nevyriausybiniam sektoriui, kuriama panaši platforma kaip i-rent.net.
„Pavyzdžiui, užsiimi kokia nors veikla ir turi sandėlį, kurio pusė užimta, pusė – laisva. Ir Tau reikia įrankio, kad kažkas į tas patalpas įeitų, išeitų, nepadarytų finansinės žalos, o atneštų naudos – ne tik finansinės, bet ir socialinės. Mėginame kurti tokį įrankį, nudirbti dalį namų darbų už verslą“, – kalbėjo P. Valatkevičius.
