„Nemokamai dirbau nuo jaunų dienų, daugybėje organizacijų. Kas man iš to? Na, gavau 100 000 dolerių vertės bilietą į Davosą (pasaulinį Davoso ekonomikos forumą, – red. past.) Štai jums ir netikėtas atlygis“,– konkrečiu pavyzdžiu į klausimą atsakė asociacijos „Investor‘s Forum“ atstovė bei Global Shapers tinklo Vilniuje koordinatorė Andželika Rusteikienė. Apie saldžius savo visuomeninės veiklos vaisius kalbėjo ir pirmą kartą į Lietuvą atvykęs JCI Pasaulio prezidentas Ismailas Haznedaras bei GLL valdybos pirmininkas Domas Dargis.
Pagrindinė diskusijos tema – socialinis kapitalas. Kitaip tariant – įvairūs ryšiai, kuriuos kuriame aplink save, savo iniciatyva, siekdami pakeisti esamą situaciją. Dažniausiai, niekas už tai nemoka, tačiau šis „kapitalas“ kaupiasi it sudėtinės palūkanos, sparčiai auga metams bėgant ir pretenduoja Jus stumtelėti aukštyn karjeros laiptais. Kaip manote, iš kur kilo posakis: „Neturėk 100 litų, turėk 100 draugų“?
Veiklos katalizatorius – bendra problema
„Socialinis kapitalas yra JCI veiklos visame pasaulyje pagrindas, nes būtent per jį įgaliname veikti jaunimą nuo 18 iki 40 metų. Mums socialinis kapitalas – šaltinis, kuris padeda kurti teigiamus pokyčius vietinėse bendruomenėse, išsibarsčiusiose visame pasaulyje, o savo organizacijos veikla kuriame ir siūlome tokius įrankius, kurie atvertų dar didesnes galimybes“, – sakė JCI Pasaulio prezidentas I. Haznedaras.
JCI skatina jaunus profesionalus ne tik susikoncentruoti į savo darbinę veiklą, bet ir atsiverti tam, kas vyksta aplink juos, tapti aktyviais visuomenės nariais, užuot kaltinus aplinkinius dėl jiems nepatinkančių dalykų – imtųsi iniciatyvos. JCI narių kuriami ir koordinuojami projektai tampa puikia platformą įvairioms idėjoms išbandyti, aktyvuoti ir plėtoti savo organizacinius, verslumo, visuomeninius įgūdžius – vėliau tokios veiklos metu įgyti įgūdžiai, pažintys ir kontaktai praverčia profesinėje veikloje.
„Viskas prasideda nuo bendros problemos. Vienintelis būdas rasti sprendimą – „surinkti“ visus reikiamus žmones į vieną vietą, o tam reikia auginti savo socialinį kapitalą. Jokia tvari veikla neįmanoma be partnerysčių. O geriausia – kai tai yra verslo ir bendruomenės, visuomenės partnerystė“, – sakė JCI vadovas.
Geriausiai JCI gimstančio socialinio kapitalo galia atsiskleidžia Rytų Azijoje – tokios šalys kaip Japonija ar Pietų Korėja JCI yra tramplinas aktyviai visuomeninei ar politinei veiklai, kuomet per organizacijos veiklą ir projektus susikuriamas tomis pačiomis vertybėmis besivadovaujančių žmonių ratas. Šiose šalyse tarp JCI alumnų galima sutikti ir ministrų ir didelių korporacijų vadovų.
Baimė pagaliau atverti sienas
„Man socialinis kapitalas – tai tinklas. Ryšiai tarp žmonių, organizacijų, institucijų. Iš esmės viskas pasaulyje ir vyksta todėl, kad tu, aš, kiti aktyvūs žmonės susitinka, pasidalina idėjomis, nutaria, ką reikėtų daryti, ir imasi veiksmų,“ – svarstė „Global Shapers“ tinklo Vilniuje koordinatorė A. Rusteikienė.
Ji taip pat teigė, jog lietuvių kultūrinis bruožas – atsargus bendravimas su nepažįstamaisiais, naujais žmonėmis.
„Toks jausmas susiklostė istoriškai: visi baiminosi ką nors per daug pasakyti apie savo šeimą, apie tai, kur ir kaip ta šeima gyvena“, – svarstė A. Rusteikienė.
Pokalbio moderatorius Darius Udrys taip pat nusistebėjo, jog lietuviai nejaukiai jaučiasi ir nenoriai lanko vakarėlius, kur nieko nepažįsta. Tuo metu JAV, vos spėk apsidairyti – ir Tave jau apspis būrys nepažįstamųjų, papasakos, kuo jie užsiima gyvenime, bei tiesiog užvers savo vizitinėmis kortelėmis.
D. Udrys pripažino, jog žmogui, atvykusiam iš kitos kultūros, tai gali atrodyti netgi kiek bauginančiai.
Marš savanoriauti!
Tačiau pastaruoju metu daug keliaujame, griauname sienas ir pastebime, kaip su viena ar kita problema tvarkomasi kitoje šalyje, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje.
„Užsienyje matytą patirtį pritaikome čia, Lietuvoje, Lietuvos visuomenėje. Galiu tik pasakyti, kad kultūros pokytis vis artėja. Jau daugumai kyla klausimų, kas yra tas socialinis tinklas, kaip jį naudoti ir kokia iš jo nauda tau“, – kalbėjo A. Rusteikienė.
Tuo metu trečiasis diskusijos dalyvis socialinį kapitalą apibrėžė visiems gerai žinomų aktualių įvykių kontekste.
„Man socialinis kapitalas reiškia pokytį. Ir pokytis gali būti netgi dramatiškas – Ukrainoje visa senoji valdžia buvo nuversta, kai gyventojai suprato, jog reikia pokyčių. O galbūt tas pokytis „pakeltų“ iš dugno kokią nors opią socialinę problemą, egzistuojančią šalyje, apie kurios egzistavimą dauguma iki šiol net nežinojo. Kylantys masiniai judėjimai ir rodo, kad kažkur susikaupė didžiulis to socialinio kapitalo „kiekis“, – savo požiūrį išdėstė bendrovės „Eika“ vykdantysis direktorius Domas Dargis.
Ką daryti, norint pamažu krautis savo socialinį kapitalą?
„Global shapers Vilnius“ koordinatorė A. Rusteikienė duoda konkretų patarimą: eikite ir užsiimkite savanorystės veikla po darbo. „Taip sutiksite naujų žmonių, užmegsite su jais kontaktų, įgausite naujų įgūdžių. Kodėl to reikia?“, – socialinio kapitalo pliusus vardina A. Rusteikinė.
Ji svarstė, jog Lietuvoje savanorystė traktuojama kaip „na, padarykime ką nors gero“. Tuo metu JAV savanoriais dirba ketvirtadalis gyventojų, įvairiausio išsilavinimo, į tokią veiklą įsitraukia vidutinės ir aukščiausios grandies vadovai.
Darbo pasiūlymas tarptautinėje korporacijoje? Ne, nedomina
„Kodėl yra svarbu užsiimti tokia veikla? Vis daugia žmonių renkasi daryti kažką ne dėl pinigų. Jie renkasi tai dėl bendros gerovės“, – kalbėjo A. Rusteikienė.
Ji pridūrė, jog pusė dabartinės žmonijos populiacijos yra žmonės iki 27-erių metų amžiaus. Ir šiai apžvalgininkų Tūkstantmečio karta pavadintai jaunų žmonių miniai svarbiausia yra... vertybės.
„Labai gerai prisimenu vienos savo pažįstamos dėstytojos žodžius. Ji dirba Kolumbijos universitete, tad kasmet kelios stambios kompanijos jai paskambina ir pasiūlo: „Ei, atsiųsk mums 20 geriausių savo studentų!“, – pasakojo A. Rusteikienė. – Vis tik prieš kelerius metus dėstytoja staiga suvokė, jog tie 20 geriausių studentų visai nenori jungtis prie kažkokios stambios ir garsios kompanijos. Jie nori dirbti nevyriausybinėse organizacijose!“
A. Rusteikienės nuomone, šis pavyzdys labai gerai iliustruoja tą ryškų pokytį mūsų galvose, požiūryje, nusiteikime.
Tarp prezidentų ir turtingiausių verslininkų
„O dabar galiu papasakoti savo istoriją: šiais metais apsilankiau Davoso ekonomikos forume. Ši galimybė atsirado dėl mano sukaupto socialinio kapitalo, ryšių. Daug ir visiškai dykai dirbau turbūt nuo paauglystės“, – sako aktyvi įvairių verslo iniciatyvų koordinatorė.
Į Davosą kviečiami prezidentai, turtingieji nusiperka bilietą už maždaug 100 tūkst. dolerių, o Andželikai tereikėjo gerai pagalvoti, prisiminti visas savo socialines veiklas ir surašyti visa tai baltame popieriaus lape.
„Vadinu tai 100 tūkst. dolerių atlygiu už darbą. Ir istorija čia tik prasideda... Davose prisėdau išgerti kavos su gerbiamu Nobelio prizo laimėtoju, ekonomistu Robertu Shilleriu. Ir pasiūliau jam aplankyti Lietuvą. Jis sutiko! Vėlgi tai – pasiekimas, kurį leido pasiekti mano turimas socialinis kapitalas. Jei nebūčiau turėjusi bilieto į Davosą, nebūčiau ir prisėdusi prie R. Shillerio“, – pasakoja A. Rusteikienė, pridūrusi, jog bendrauti su žmonėmis reikia gyvai, o ne pasitelkus visas išmaniąsias technologijas.
„Tai toks jausmas, tarsi per Kalėdas dalinti vaikams saldainius“, – šypsodamasis pridūrė ir D. Dargis. – Socialinis kapitalas auga ir kaupiasi metams bėgat, o darydamas gera ir pats jautiesi gerai.“
Jis pats Didžiojoje Britanijoje yra sukūręs Londono gyventojų – lietuvių klubą.
„Londone lietuviai buvo labai išsibarstę, niekas tarpusavyje nebendravo, nors visus juos jungė bendras namų ilgesys. Įkūrėme bendruomenę, kurioje tiesiog bendravome ir dalinomės idėjomis, kurias verta skleisti. Įkūrėme Lietuvos jaunimo bendruomenės centrą ir labai džiaugiuosi, jog man įkūrus šios organizacijos vis dar sėkmingai gyvuoja. Tarsi būčiau palikęs veikiantį varikliuką su pakankamai benzino, jog jos važiuotų ir važiuotų tolyn“, – sako D. Dargis.
A. Rusteikienė paragino susirinkusiuosius neatsisakyti savo idėjos ir judėti pirmyn bent jau mažais žingsneliais.
„Socialinis kapitalas – didžiulis turtas“, – išvadą padarė D. Dargis, o jam paantrino JCI atstovas I. Haznedaras: „Socialinis kapitalas įgalina veikti“.
