Visą savaitgalį Vilniuje menų ir švietimo centre „Rupert“ vyko atvirų duomenų festivalis – hakatonas „Open data Fest Vilnius 2015“. Apie 60 programuotojų, duomenų analitikų, dizainerių ir rinkodaros ekspertų penktadienį susirinko ir susibūrė į komandas tam, kad savaitgaliui besibaigiant pristatytų programėles ir projektus, sukurtus remiantis Vilniaus miesto savivaldybės pristatytais duomenimis. Kurtų programėlių tikslas – paversti įdomesniu ar palengvinti gyvenimą vilniečiams ar miesto svečiams, pagerinti Vilniaus miesto savivaldybės darbą.

Vakaro pradžioje dalyviai buvo suskirstyti į grupes ir gavo užduotį sugalvoti po tris idėjas, kaip galima panaudoti atvirus duomenis. Vėliau visos idėjos buvo pristatytos ir dalyviai balsavo, kurios jiems labiausiai patiko. Tokiu būdu vakaro pabaigoje dalyviai susiskirstė į 8 komandas, kurios dirbo dvi paras tam, kad sekmadienį pristatytų galutinius prototipus.

Laimėjo didžiausia nauda miestui

Pirma vieta ir specialusis prizas – pietūs su meru – buvo skirti už daugiausiai naudos Vilniaus savivaldybei ir jos gyventojams suteiksiantį produktą. Šias dvi nominacijas pelnė komanda „Tortuga“, kuri pasiūlė žemėlapyje pavaizduoti darželių paklausą ir pasiūlą, taip palengvinant ir gyventojų, ir miesto savivaldybės pareigūnų darbą.

„Tokio instrumento, kuris žemėlapyje surūšiuotų vaikų darželius ir parodytų jų paklausą ir pasiūlą, reikėjo seniai. Tai ir padarė komanda „Tortuga“, kurią sudarė Vilniaus universiteto duomenų analitikai ir programuotojai. Ši programėlė tikrai pravers Vilniaus gyventojams, privačių darželių kūrėjams ir netgi savivaldybės atstovams“, – pasakojo „Versli Lietuva“ projektų vadovas Ugnius Zasimauskas.

Ši komanda hakatoną laimi jau antrus metus iš eilės.

Šiukšlinių ir žymių objektų programėlės – versliausios

„Išmesk.lt“ ir „NearBy“ projektai laimėjo didžiausią verslo potencialą turinčių programėlių nominacijoje. U. Zasimauskas sakė, jog šiuos du projektus įgyvendino jaunuoliai, į renginį specialiai atkeliavę iš Telšių. „Dar nebaigę mokyklos jaunuoliai sukūrė naudingas programėles ir laimėjo verslo akseleratoriaus „Startup.lt“ konsultaciją“, – pasakojo U. Zasimauskas.

Vienas komandos įgyvendintų projektų, pavadinimu „Išmesk.lt“, yra inovatyvi programėlė, padedanti įveikti taršos mieste problemą. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, interaktyviame žemėlapyje buvo suregistruotas 4851 šiukšlių konteineris ir šiukšlių išmetimo vieta. Programėlės vartotojai ne tik gali sužinoti apie konteinerius, bet ir balsuoti dėl jų būklės, informuoti administratorius apie pilnus konteinerius.

Antroji programėlė yra skirta miesto svečiams. Įsidiegę ją išmaniuosiuose telefonuose, vartotojai gauna perspėjimus visada, kai tik priartėja prie kokio turistų mėgstamo arba svarbaus pažinti objekto. Ši programėlė gali veikti ir kaip vietinių verslų reklamos programėlė.

Geriausias dizaino programėlė jau internete

Geriausio dizaino kategorijoje laimėjo programėlė City.lt, kurią jau galima rasti ir internete. Ji skirta miesto gyventojams, siekiantiems pagerinti gyvenimo kokybę jame: „Vartotojai – miestiečiai, turintys programėlę, yra sujungiami į vieną didelę bendruomenę, kuri interaktyviame žemėlapyje žymi mieste egzistuojančias problemas, aptaria jas, sprendžia, kokiai auditorijai žmonių jos yra aktualios. Jei problemą išsprendžia pats vartotojas, tai jis gauna taškų“, – pasakojo U. Zasimauskas.

Problemų sprendimą mieste programėlė paverčia žaidimu, tačiau tuo pat metu nuolat atnaujinamus duomenis apie mieste esančias problemas gauna ir atsakingi Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai.

Tiesa, „Verslios Lietuvos“ projektų vadovas paminėjo ir kitą programėlę, kuri negavo jokio apdovanojimo, tačiau yra šmaikšti ir tikriausiai praverstų daug kam – ne tik Vilniaus svečiui, bet ir miestiečiui. Viena komanda pasiūlė viešųjų tualetų programėlę #FindWCxVilnius, kurioje ne tik galima matyti, kurie tualetai arčiausi, bet ir apžvelgti reitingus, o gal juose lankėsi jūsų draugai?

„Gal iš pirmo žvilgsnio ši idėja ir juokinga, tačiau jei patyrinėtume Jungtinių Amerikos valstijų rinką, pamatytume, kad panašias turi net tokie miestai kaip Niujorkas“, – komentavo U. Zasimauskas.

Atviri miesto duomenys – proga naujoms idėjoms

„Hakatonai – renginiai, trunkantys dvi paras. Jų dalyviai visada susirenka penktadieno vakarą, greitai apsitaria idėjas, išsirenka geriausias, o tada, susibūrę į komandas, per kelias dienas sukuria prototipą. Taip nutiko ir „Open Data Fest Vilnius 2015“: atėjus sekmadienio vakarui, visi prototipai buvo pristatyti komisijai, sprendusiai, kuri idėja įgyvendinta geriausiai, kuri – versliausia“, – pasakojo apie renginio koncepciją U. Zasimauskas.

Šis hakatonas nuo kitų skiriasi tuo, kad pagrindine, visus projektus vienijančia tema tampa Vilniaus savivaldybės turimi ir viešai pateikiami duomenys.

„Norime, kad Vilnius taptų atviriausiu duomenų miestu ir išmanių sprendimų turėtų daugiausiai, todėl nieko neslepiam. O iš skaidrumo ir atvirumo gimsta daugybė naujų patogių įrankių, kurie Vilnių pavers išties „Smart“ miestu. Keista, kad dalis politikų vis dar mano, kad nerodydami duomenų, apsisaugo nuo visuomenės kritikos. Atviri duomenys gali padėti rasti klaidas ir judėti į priekį. Tikimės, hakatonas sukurs taikomųjų programėlių, kurias visi galėsime naudoti kasdien. Manau, kad vilniečiai tai įvertins per artimiausius ketverius metus, pradedant jau nuo šiandien.“ – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Hakatonas, kuriame įvairiomis formomis stengiamasi išnaudoti savivaldybės surinktus ir po truputį viešinamus duomenis, jau trečias. Renginį organizavo „Versli Lietuva“, bendruomenė „Startup LithuaniLithuaniLithuania“, jaunųjų profesionalų programa „Kurk Lietuvai“.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – skatinti kiekvieną gyventoją realizuoti savo galimybes mokantis, kuriant, tiriant, tikslinga veikla prisiimant atsakomybę už save, valstybę ir aplinką.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)