Prisistatymas ir pristatymas
Prisistatyti ar būti pristatytiems?
Jeigu susipažįsta du žmonės, klausimų nekyla – paprasčiausiai prisistato vienas kitam. Kaip elgtis, jeigu susitinka trys ar didesnė žmonių grupė, o vienas asmuo pažįsta likusius? Anksčiau manyta, kad jis turėtų supažindinti susitikusius žmones. Dabar ši tradicija nyksta ir nėra nieko blogo, jei žmogus pats prisistato kitiems.
Jeigu vis dėlto pažindinama, pirmiausia grupės naujoką derėtų pristatyti vyriausiems arba aukščiausias pareigas užimantiems žmonėms. Kai supažindinami du žmonės, pirmiausia sakomas jaunesnio žmogaus vardas, o jeigu tai vyras ir moteris, tuomet vyro.
Kas prisistato pirmas?
Nustatant, kuris žmogus turėtų prisistatyti pirmas, svarbūs trys kriterijai: lytis, amžius ir pareigos. Kuris iš šių veiksnių svarbiausias, priklauso nuo situacijos. Pvz., darbovietėje svarbiausia – pareigos, draugų būryje – lytis, giminės susitikime – amžius.
Visada prisistato žemesnio rango asmuo, jaunesnis – vyresniam, vyras – moteriai. Situacija keičiasi tuomet, jeigu žmogus įeina į patalpą, kur jo jau laukia kiti. Tuomet prisistatyti turėtų ką tik įžengęs žmogus. Trijų kriterijų taisyklė negalioja ir svečiuose. Čia pirmiausia pristatomas svečias.
Atsistoti ar ne?
Jeigu žmogus pristatomas arba pats prisistato sėdintiems žmonėms, vyrai turėtų atsistoti. Išimtis taikoma tik garbaus amžiaus arba nesveikuojantiems stipriosios lyties atstovams. Moterys gali elgtis savo nuožiūra, bet norėdamos parodyti ypatingą pagarbą, atsistoti turėtų. Ypač jeigu prisistato arba pristatomas einantis aukštas pareigas, visuomenėje gerbiamas žmogus.
Kokią informaciją suteikti?
Daug kas priklauso nuo situacijos. Jeigu prisistatymas vyksta neoficialioje aplinkoje, pakanka pasakyti vardą. Pirmiausia reikėtų sakyti būtent jį, tik paskui pasisveikinimo žodžius: „Esu Ona, sveiki.“ Oficialioje aplinkoje derėtų pasakyti ir pavardę bei užimamas pareigas: „Ona Stasaitytė, Reklamos skyriaus vadovė, laba diena.“
Jeigu žmones vieną kitam pristato trečias asmuo, būtų gražu pasakyti, kas kiekvienas jam yra. Pvz.: „Čia Antanas, mano pusbrolis, o čia Ona, mano kaimynė.“ Sutuoktinių porą reikėtų pristatyti kartu: „Tai – sutuoktiniai Antanas ir Ona Petraičiai.“ Net jeigu pora nesusituokusi, vis tiek reikia apibrėžti tarpusavio santykius: „Tai – Ona Stasaitytė ir jos širdies draugas Antanas Petrauskas.“
Malonu ar nelabai?
Dažniausiai susipažinus su žmogumi tenka išgirsti frazę: „Malonu susipažinti.“ Ji tinkama, bet kartais skamba pernelyg dirbtinai. Pvz., kai susipažįstama kebliomis aplinkybėmis, kai pažintis nekelia jokio malonumo, verčiau tiesiog dar kartą pasisveikinti su žmogumi, pakartojant ką tik sužinotą jo vardą: „Sveiki, gerbiamas Petrai.“ Tai skambės daug natūraliau.
Pasisveikinimas
Kas pirmas?
Kaip prisistatant, taip ir sveikinantis pirmumą lemia trys kriterijai: amžius, lytis ir socialinis statusas. Sveikinantis tik žodžiu (neištiesiant rankos), pirmiausia turėtų sveikintis jaunesnis žmogus, vyras turėtų pasveikinti moterį, žemesnės socialinės padėties žmogus – aukštesnės padėties asmenį. Jeigu įeinama į patalpą, visada sveikinasi įeinantis su jau susirinkusiais žmonėmis.
Jeigu sveikinantis spaudžiama ranka, situacija keičiasi: vyresnis ranką spaudžia jaunesniam, moterys vyrams, o aukštesnės socialinės padėties žmogus – žemesnės padėties žmogui. Su svečiais, nesvarbu jokie kriterijai, pirmasis sveikinasi šeimininkas. Jeigu gatve eidama pora sutinka moterį, pirmiausia su ja pasisveikina moteris, tik paskui vyras. Jeigu susitinka dvi poros, moteris pasveikina moterį, vyrai moteris, o paskui pasisveikina tarpusavyje.
Rankos paspaudimas
Visada reikėtų spausti dešinę ranką, nebent ji sužalota ar yra kokių nors kitų pateisinamų priežasčių. Spaudžiant ranką derėtų žiūrėti į akis. Jeigu mūvimos pirštinės, būtų gražu jas nusimauti, ypač jeigu tai padaro kitas žmogus.
Tiesa, šaltu oru tai nėra būtina, o moterims pirštinių nusimauti apskritai nereikia. Spausti ranką reikia viena ranka, o ne abiem. Kita ranka nereikėtų plekšnoti sutiktajam per petį ar kitaip jį liesti. Rankos paspaudimas neturėtų būti nei pernelyg stiprus, nei per silpnas.
Pasisveikinimo žodžiai
Jie priklauso nuo žmonių tarpusavio ryšio. Galima sveikintis įvairiai: „Labas“, „Sveikas“, „Laba diena“. Svarbu įsiminti, kad reikėtų atsakyti tokiais pat žodžiais, kaip pasveikina sutiktas žmogus.
Pavyzdžiui, jeigu jis sako: „Laba diena“, – nederėtų atsakyti: „Labas.“ Taip sutiktasis būtų pažemintas. Išimtis taikoma tuomet, kai sveikinasi nevienodo amžiaus žmonės, vadovas su pavaldiniu ir pan., pavyzdžiui, jaunesnis žmogus gali sakyti: „Laba diena“, – o vyresnis jam atsakyti: „Labas.“ Jeigu norima parodyti didesnį nuolankumą, prie sveikinimosi žodžių naudinga pridėti ir kreipinį: „Laba diena, Antanai.“
Pasisveikinimo bučiniai
Tradicija sveikinantis vyrui bučiuoti ištekėjusios moters ranką pamažu nyksta, bet vis dar yra priimtina. Svarbu įsiminti, kad toks gestas įprastai daromas tik patalpose. Išimtis taikoma esant privačiose valdose arba uždaruose kiemuose. Vyras turėtų pasilenkti prie moters rankos, o ne kelti ją prie savo lūpų. Bučinys neturėtų būti tikras, tai tik priartėjimas lūpomis prie rankos, bučinio imitacija. Jeigu moteris mūvi pirštines, jų nusimauti nebūtina.
Kita pasisveikinimo bučinių rūšis – pakštelėjimai į žandą. Tai taip pat tėra imitacija. Taip sveikinantis tereikia priglausti skruostą prie skruosto, lūpomis neliečiant veido. Galima ir tiesiog apsikabinti.
Toks pasisveikinimas nederamas, jei žmogus matomas pirmą kartą. Įprastai taip elgiamasi su artimaisiais.
Sveikinimasis iš tolo
Tolumoje pamačius pažįstamą žmogų, nevalia šaukti. Tokiu atveju pasisveikinti derėtų linktelint galva, nusišypsant, pamojuojant ranka ar pan. Jeigu žmogus artėja, tuomet reikia palaukti, kol prieis, ir tik tada pasisveikinti. Galima iš tolo jį pasitikti šypsena.
Atsisveikinimas
Įprastai atsisveikinama žodžiu. Artimieji gali ir apsikabinti, pabučiuoti vienas kitam į žandą. Atsisveikinimo žodžiai priklauso nuo to, kam jie tariami. Jeigu atsisveikinamas vyksta oficialioje aplinkoje, geriausia sakyti: „Sudie(v)“, „Viso gero“, „Viso labo“.
Mažiau oficialioje aplinkoje, pavyzdžiui, atsisveikinant su bendradarbiais, galima ko nors palinkėti: „Likite sveiki“, „Gražaus savaitgalio“, „Gero vakaro“. Atsisveikinant su bičiuliais galimi familiarūs atsisveikinimo žodžiai: „Iki“, „Iki greito“, „Pasimatysime“, „Viso“. Vėlų vakarą tinkamiausias atsisveikinimas yra „Labanaktis“.
Kitos taisyklės
Jeigu žmogus, su kuriuo ką tik susipažinote, neteisingai išgirdo arba taria jūsų vardą, nereikia bijoti jo pataisyti: „Atsiprašau, bet esu Lena, ne Lina.“
Jeigu būdami su kuo nors sutinkate pažįstamą žmogų, juos vieną su kitu turėtumėte supažindinti.
Mandagu sveikintis net ir su nepažįstamais žmonėmis, jeigu jie dažnai sutinkami, tarkime, paštininku, kaimynu ar kt.
Sveikinantis negalima laikyti rankų kišenėse.
Tą pačią dieną kelis kartus sutinkant žmogų kiekvieną kartą sveikintis nebūtina.
