Kuo jie panašūs? Abu turi minkštus rainus kailinukus, abu vaikiškai žavūs, smalsūs, judrūs ir žaismingi. Abu puikiai sutaria tiek su kitais katinėliais, tiek su šuneliais. Abu myli žmogų ir niekaip negalėtų gyventi be jo. Tiek Tiksis, tiek Šela ieško namų, kuriuose būtų mylimi ir galėtų iš visų jėgų džiaugtis vaikyste.
Tai dar nei pusės metų neturintys katinėliai. Net jų atsiradimo globoje istorijos panašios, nors kartu ir skirtingos. Šaunuolis Tiksis buvo rastas ką tik gimęs po daugiabučio balkonu. Jį ir broliukus jau buvo užpuolusios varnos, kurios mažyliams labai negailestingos. Gerosios globėjos dėka visi buvo priglausti ir išmaitinti dirbtiniu būdu. Šelmė Šela rasta pasimetusi, išsigandusi ir gailiai verkianti automobilių stovėjimo aikštelėje. Viena, be mamytės, be broliukų ir sesučių. Truputį serganti (dabar jau sveikutė), bet labai pasiilgusi žmogaus dėmesio ir švelnių rankų.
Tiksis – murklys ir mėgėjas ant rankų pabūti, jam taip patinka, kai kasoma nugarytė – tada griūna ant šono ir murkia murkia... Žaisdamas gąsdina šunis, išrietęs nugarą ir uodegą, risnodamas į juos šonu, bėgdamas per kambarį netyčiom atsitrenkia į didesnius katinus, pašoka ir vėl lekia savais reikalais, net negirdėdamas, ką tie jam šnypščia iš paskos. „Pasiuskit sau!“, – galvoja.
Vakare, globėjai grįžus po darbų, Tiksis laimingas susisuka ant kelių, tiesa, prieš tai gal dešimt kartų siekia savo nosele ir kakta globėjos veido, glaudžiasi, murkia, kažkaip keistai tęsdamas mekena, tartum pasakodamas dienos nuotykius, visaip rodydamas savo džiaugsmą... Tada pavaiko kitas kates, dūksta su žaislais, užgriebdamas ir šunų uodegas, jei kelyje pasimaišo, pasistiprina nakčiai ir šast į lovą, būtinai šalia, būtinai išsireikalauja mažiausiai dešimt bučkių sakant labanakt, o jei nekreipi dėmesio, letenėle švelniai siekia tavo skruosto... Tokio meilumo net nusakyt neįmanoma. Valgo viską, apetitu nesiskundžia.
Užaugęs nebus iš tų didžiųjų katinų, čia ne meškinas - čia rainas tigras ilga uodega, kuri kartais irgi trukdo, tada prasideda gaudynės – imtynės su uodega. Ir vyksta kova kodiniu pavadinimu „kuris kurį“.
Šela šėlsta be paliovos. Todėl ir vardą šėlstantį gavo. Net per didžiausius karščius lekuodama vaiko ir katiną, ir kalytę, abiem žaisdama „segasi“ dantimis į kojas. Šelos nuomone kiekvieną daiktą namuose galima pritaikyti linksmiems žaidimams. Net su iš svetimų indelių iškrapštytu sausiuku galima visai smagiai futbolą pažaisti. Pati „kamuolį“ vaiko, pati puola, pati „vartus“ gina. Kraiko dėžė ir ta Šelai pirmiausiai yra žaidimų aikštelė, kur gudruolė suka ratus gaudydama savo uodegą. Kai kraikas byra ant grindų į visas puses, tada juk dar smagiau. O dar reikėtų pamatyti, kokia Šela būna laiminga, kai jai pavyksta sumedžioti musę. Tik musė irgi ne pėsčia, vos Šelai prasižiojus laiminga skrenda savais kelias. Juk ne visiems ir visada pasiseka taip sėkmingai išnešti kudašių.
Laukia šie raini šaunuoliai, oi, laukia tokių pat šaunių, kaip ir jie, šeimininkų. Nori jaukių namų, žmogiško rūpesčio ir meilės tik jiems vieniems skirtos. Jeigu Jūs esate tas, kuris galite priimti Tiksį ar Šelą į savo namus, jeigu norite jais rūpintis ir dovanoti savo dėmesį ir meilę, susisiekite su katinėlių globėjomis. Tiksio globėja – Vilmantė: wilmantukas1@gmail.com, tel. 8 694 24 237. Šelos globėja – Marytė: tel. 8 675 48 801. Abu katinėliai gyvena Kaune.