Tada pažvelgiau į savo lakstančius 6 ir 7 metų berniukus ir pagalvojau, kaip gera būti ten, kur esu dabar ir kaip nepaisant visko nenorėčiau sugrįžti atgal..
Visų pirma, ką aš sau pasakyčiau, jei man būtų 20 – tai mažiau jaudintis dėl ateities. Ateitis ateis bet kokiu atveju ir viską vienaip ar kitaip išgyvensi, tad nustok bijoti ir pradėk mėgautis akimirka. Šalin mintis, kad kai baigsi mokslus, tada galėsi pradėti gyventi. Taip pat pamiršk ir baimes, kad nepadarysi karjeros ar kad neištekėsi. Gyvenimas pats viską sudėlios į vietas, tu tik juo pasitikėk ir liksi maloniai nustebinta.
Antra, nustok svarstyti ir kelti klausimus „o kokia viso to prasmė? Man to gyvenime reikės?“ Patikėk, tu net neįsivaizduoji, kur gyvenimas gali nuvesti ir kaip jis gali pasisukti, tad tu tikrai negali žinoti, kokias įgytas žinias gali tekti panaudoti. Kad ir kaip kartais gerai žinai, ką nori veikti gyvenime, kad ir kokia esi užtikrinta dėl savo karjeros pasirinkimo, bet jei tik yra galimybė kažko naujo išmokti, tai ir stenkis tai išmokti kiek įmanoma geriau. Net jei ir atrodo, kad tų žinių tikrai niekada niekur nepritaikysi, kad kuo puikiausiai išsiversi ir be jų – vis tiek mokykis. Nes įgytos žinios yra vienas didžiausių turtų, kurį gali gauti.
Galiausiai, patarčiau neieškoti antros pusės, nes ji pati tave susiras. Visą savo turimą laiką investuok į save, stenkis tobulėti profesinėje srityje, rūpinkis savo kūnu bei dvasia ir leisk sau būti savanaude be jokios sąžinės graužaties. Vienintelis žmogus, kuriuo gali pasitikėti ir kuriame gali ieškoti jėgų, esi tu pati. Gyvenimas – ne pasaka ir gležnų bei gerų mergaičių gyvenimo staiga rožinėmis spalvomis nenudažo iš niekur atsiradęs princas. Jei nori kažką gyvenime turėti, tai nelauk, kol kažkas kitas tau tai atneš. Kabinkis į gyvenimą pati ir nenustok tikėti savimi, nes vieną dieną tapsi labai stipria ir elegantiška moterimi.
Įdomu, ką būčiau pagalvojus, jei būčiau gavus šį laišką, kai man buvo 20 metų. Būčiau pasinaudojus savo pačios duotais patarimais? Nors ką aš.. Turbūt būčiau laišką numetusi į šalį, juk tada aš žinojau daugiau nei žinau dabar...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Rašinys skirtas konkursui „Jeigu man būtų 20 metų: dalykai, kuriuos būčiau norėjęs žinoti“.