Plaustą vyrai pasigamino iš 150 pripūstų 5 litrų talpos plastikinių maišų, kuriuose anksčiau buvo laikomos sultys. Juos sudėjo į tinklą, pasigamino karkasą ir pritvirtino medienos plokštes.
„Plaustą susirentėme per kelias valandas. Dar buvo kilusi mintis pasidaryti stogą, bet jis trukdė mums plaukti, nes vėjas vis stūmė mus prie kranto, tad teko nuimti“, – pasakoja V. Rukštelė.
Susikrovę visą reikalingą mantą: miegmaišius, gelbėjimosi liemenes, meškeres ir krosnelę maistui gamintis, vilniečiai kelionę pradėjo nuo Verkių.
„Smagu būdavo plaukti naktį, kai tamsu ir nieko aplinkui nesimato, tuomet pojūčiai paaštrėja, kiekvienas akmuo atrodo milžiniškas arba atrodo, kad tuoj banga užlies plaustą. Turėjome prožektorius, bet jie nebuvo tokie galingi, kad apšviesų viską aplinkui.
Krūptelėti priversdavo ir naktį iš vandens visai prie pat plausto šokinėjančios žuvys ar į vandenį pliūkštelintis bebras. Naktį, kai plaukdamas žiūrėdavau į medžių viršūnės, atrodydavo, kad ne mes plaukiame, o dangus virš mūsų sukasi“, – romantiškas akimirkas prisimena vilniečiai.
Jo keturmetis sūnus ir kitas – dar jaunesnis – trimetis keleivis visai nesibaimino keliauti plaustu. Vaikams tai buvo vienas didelis nuotykis.
„Oras buvo geras, saulėtos dienos. Įšokdavome į upę pasimaudyti, atsigaivindavome. Kartą visai netyčia pagavome žuvį, kurią vėliau visi suvalgėme. Ji buvo įstrigusi tinkle, kuriuo buvo surišti pripūsti sulčių maišai“, – juokiasi Vytautas.
Vyrai džiaugiasi, kad kelionės metu pamatė kitokį Vilnių, gyvybės pilną Nerį, kurios vandenyse sutiko ne tik baidarių, irklenčių entuziastų, bet ir pamatė plinus paplūdimius poilsiautojų, žalius upės krantus. Tačiau keliautojus nustebino, kiek daug šiukšlių yra vandenyje ir pakrantėse.
„Kai kurias šiukšles išgaudėme, bet galvojame, kad kitąmet galbūt galėtume surengti plaukimą, skirtą upių ir pakrančių valymui, nes situacija tikrai bloga“, – planais dalijasi V. Rukštelė.
Po plaukimo plaustu organizatoriai sulaukė daug teigiamos reakcijos iš draugų ir pažįstamų, sužinojusių apie šį nuotykį. Vieniems tai – įkvėpimo šaltinis patiems daryti kažką nestandartinio, kiti prašo kitais metais į tokį plaukimą pasiimti ir juos.
„Man pačiam tai buvo viena iš vaikystės ar paauglystės svajonių – praplaukti plaustu. Džiaugiuosi, kad ji išsipildė. Nauji nuotykiai dar laukia ateityje“, – šypsosi Vytautas.
