Iš tiesų šią šalį pasirinkome dar pavasariui vos spėjus prasidėti, nes aptarėme, jog spauda bei televizija dažnai Lietuvą lygina su Estija, o ten visada geriau: ir eurą įsivedė pirmieji, ir e-piliečio statusas sukurtas, ir užsienio studentų daugiau studijuoja nei Lietuvoje. Reikėjo patikrinti, ar ir atostogos ten geresnės nei savoje žemėje.
“Kohvik Fellin” barščiai, nuotr. iš asmeninio albumo
Aplankėme pilį, beždžionių tiltą ir Viljandžio pilies griuvėsius, kurie Livonijos ordino laikais simbolizavo didžiausią pilį Baltijos šalyse. Vis tik geriausias dalykas bendru sutarimu – pasisėdėjimas „Kohvik Fellin“ restoranėlyje. Prieš užeidami paskaitėme „Trip Advisor“ rekomendacijas ir paragavome ten barščių sriubos. Verta net viso nuvažiuoto kelio.
Somos nacionalinis parkas – Čepkelių raisto atitikmuo, nuotr. iš asmeninio albumo
Atvykstame į Somos nacionalinį parką ir užsukame į lankytojų informacinį centrą. Džiugina du dalykai: anglų kalba šnekanti ir patarimus dalijanti darbuotoja bei parko žemėlapis už 0,1 euro. Pats parkas garsus pelkynais – kad būtų lengviau įsivaizduoti, prisiminkite Čepkelių raistą. Nusprendžiame žingsniuoti trimis parko takais – bebrų, pelkynų ir vėl pelkynų.
Nacionalionio parko juodas pelkių vanduo, nuotr. iš asmeninio albumo
Takeliai aiškiai sužymėti ir skirtingi: viename randame daug informacijos ir vaizdų, supažindinančių mus su bebrų gyvenimo būdu, kitame take net išsimaudome pelkyne susidariusiuose baseinėliuose, kuriuose vanduo juodas. Tokios pramogos Lietuvoje neteko patirti, tad trise šaukiame ir iš džiaugsmo, ir iš šalčio.
Pelkių vandens baseinas šaltas šaltas, nuotr. iš asmeninio albumo
Mėlynių iki soties, nuotr. iš asmeninio albumo
Linkėjimai iš Pernu, nuotr. iš asmeninio albumo
Pernu pateko į kelionės maršrutą dėl ten vykstančio festivalio bei jūros. Kadangi atvykome festivalio išvakarėse, tai vakare tiesiog žiūrėjome, kaip žmonės brenda ir brenda į jūrą nepasiekdami vandens iki kelių. Bangos Pernu krantų nelabai pasiekia. Labiausiai įsiminęs dalykas „Sex with an ex“ kokteilis pajūrio bare. Įdomus pavadinimas ir tiek – kokteilis kaip kokteilis.
Menas netikėtose erdvėse – pasirodymas Pernu turguje, nuotr. iš asmeninio albumo
Lahemos nacionalinis parkas – ketvirta diena
Tikras estiškas kaimiškas maistas, nuotr. iš asmeninio albumo
Netoli Rekverės pilies esančioje tavernoje labai skaniai papietaujame – ragaujame tradicinio estiško kaimiško maisto ir nusprendžiame aplankyti Kasmu miestelį ant jūros kranto. Kasmu stovintys mediniai namai su dailiomis terasomis ir sutvarkyta aplinka tikrai primena Nidą, tačiau jūra dėl savo vandens šaltumo ir visiško stabilumo sugundo tik Justą ir Paulių. Kiti du lieka stovėti krante.
O kaip be Tartu
Sudegusios Tartu katedros griuvėsiai, nuotr. iš asmeninio albumo
Dieną apžiūrėję universiteto parką, sudegusios katedros griuvėsius ir pasivaikščioję po labai sutvarkytą miestą, vakare aplankėme daug daug barų. Labiausiai patikusi vieta matyt „Genialistide Klubi“, kuri yra tarpinė versija tarp Kirtimų kultūros centro ir Liublianos Metelkovos. Nežinau nė vieno baro Vilniuje, į kurį žmonės galėtų atsinešti ir vartoti savo gėrimus. O ten – prašom.
Summa Summarum
• Kelionė vyko automobiliu. Kelius Estijoje tikrai giriam.
• Miegojom hosteliuose ir svečių namuose, kuriuos radome per booking.com. Pasak Pauliaus, booking.com pasiūlė geresnes kainas, nei airbnb.com. Įdomus dalykas, jog Estijoje namų savininkai ir valdytojai mums palikdavo raktą ir telefonu nurodydavo instrukcijas, kaip jį rasti. Galvojame, gal ir tiesa, jog estai mėgsta vengti gyvo kontakto.
• Keturiese keliaudami per 5 dienas išleidome 680 eurų (po 170 eurų žmogui), įskaičiuojant kelionės, nakvynės ir pramogų kainas.
• Keliaujantiems Estijos link rekomenduojame paskaityti „Xenophobe’s guide to Estonians“.
• Visi keturi rekomenduojame aplankyti Estiją.