Filmai itin paveikia mūsų sąmonę
Kaip DELFI pasakojo Krizių intervencijos centro vedėja, gydytoja Aušra Andriuškevičienė, centre teikiama dvejopa pagalba – koncentruota trumpalaikė, trunkanti 10 dienų ir dienos stacionaro paslaugos, kuriomis galima naudotis iki 30 dienų.
„Centre taikomos įvairios terapijos, taip pat ir meno, sporto, spalvų, šviesos ir t.t. Kiekviena terapija yra parenkama individualiai bendraujant su pacientu, atsižvelgiama į tai, kas jam patinka ir kas labiau tinka. Vienam maloniau klausytis muzikos užmerkus akis ir taip atsipalaiduoti, kitam – išlieti jausmus ant popieriaus lapo meno užimtumuose“, - pasakojo A. Andriuškevičienė.
Centre pacientams taikoma ir filmų terapija. Psichologai, praktikuojantys filmų terapiją, neabejoja jos veiksmingumu ir tikina, jog filmai yra itin galingi ir paveikūs mūsų sąmonei.
„Filmai jausmus ir emocijas pasiekia iškart ir tarsi magnetas ištraukia juos į paviršių. Filmų, arba kino terapijos, esmė gana paprasta. Filmuose herojų charakteriai aiškūs, apibrėžti, konkrečios bei itin išryškintos jų problemos, santykių krizės bei įvairiausi sprendimai. Žmogus į herojus ir pačias istorijas žiūri iš šalies, tarsi atsiribodamas, tačiau iš tiesų filmas tampa tarsi tramplinu į savęs atradimą ir asmenybės analizę“, - sakė Krizių intervencijos centro darbuotoja.
Anot terapeutų, filmai ir juose nagrinėjamos temos ir problemos lengvai pasiekia daugybę žmonių. Juose dera vaizdai, muzika, dialogai, specialieji efektai, todėl iš dalies jie pranašesni už daugelį kitų meno formų.
„Šalia to, kad padeda pacientui ar tiesiog sutrikusiam žmogui filmo herojuose atpažinti save, jų istorijos įkvepia, motyvuoja, pamoko. Psichologai teigia, jog, žiūrint filmus ir vėliau apie juos diskutuojant grupėse, žmonėms padedama lengviau įsigilinti į konkretų subjektą, temą, kalbėti apie juos be barjerų“, - pasakojo gydytoja.
Knygos padeda save pamatyti iš šalies
„Vieningai teigiama, jog biblioterapija gali būti taikoma tik gerai išanalizavus žmogų kamuojančius psichologinius sunkumus, tai turi atlikti specialistai. Pagrindinės biblioterapijos funkcijos tokiam žmogui būtų šios: parodyti, jog jie nėra vieni, leisti pamatyti, kad yra keletas problemos spendimo būdų, padėti įžvelgti problemos esmę, rasti realius ir teisingus sprendimus. Biblioterapija naudinga tuo, kad skaitydamas žmogus turi galimybę tarsi pabūti kažkuo kitu, įsijausti į knygos veikėjo gyvenimą ir kartu su juo išgyventi tam tikras emocijas, būsenas, diskutuoti, suteikia galimybę į savo problemas pažvelgti ,,iš šalies“.
Pirmiausia žmogus, skaitydamas kūrinį, susipažįsta su knygos veikėjais ir atpažįsta save. Antras etapas – katarsis, apsivalymas, kai skaitytojas, sekdamas knygos veikėjo gyvenimą, mintis, ima aiškiau suvokti savo problemos sprendimo galimybes ir būdus. Galiausiai žmonės suvokia savo situaciją remdamiesi knygos veikėjų išgyvenimais ir priimtais sprendimais, vyksta vadinamoji universalizacija“, - kaip veikia tokia terapija aiškino A. Andriuškevičienė.
Papasakojo apie specialius krėslus
Įdomi ir kita terapijos forma – garsų arba vibroterapija. Gydytojos teigimu, pagrindinė gydymo vibroakustinės terapijos idėja yra ta, kad kūnu judančios garso bangos vibruoja visas kūno ląsteles, tokiu būdu reaguoja nervai, liaukos, plaučiai, giliai esančios kraujagyslės ir smegenų audinys.
„Kadangi žmogaus kūne yra daugiau kaip 70 proc. vandens ir vandeniu garsas keliauja penkis kartus efektyviau nei oru, garso dažnio stimuliacija taikoma tiesiogiai kūnui ir yra itin efektyvi viso kūno stimuliavimo lygmeniu.Tai pasiekiama naudojant specialiai sukurtus krėslus, kuriuose įtaisyti vibruojantys prietaisai. Jie vibruoja kūną, grojant atitinkamai muzikai ir daro optimalų psichologinį ir fizinį poveikį. Svarbiausiais vibroakustinės muzikos potyrio rezultatas – gilus atsipalaidavimas. Tai dvasinė, fizinė ir emocinė būklė, kuriai būdingas sumažėjęs kraujospūdis, retesnis širdies pulsas, kvėpavimas ir medžiagų apykaitos lygis, taip pat proto ir kūno darna“, - sakė A. Andriuškevičienė.
Jos teigimu, po tokios terapijos paprastai ateina ramybės pojūtis, išsklaidomos neramios mintys, pakeičiami smegenų bangų dažniai. Apibendrinant galima sakyti, kad taikant šią terapijos forma ilgainui pastebimas teigiamas poveikis žmogaus gyvenimo kokybės pagerėjimui.
Vardija sėkmės istorijas
Nors krizių intervencijos centras veikia palyginti neseniai, gydytojos A. Andriuškevičienės teigimu, jau matoma taikomų terapijų nauda pacientams.
„Mes dažnai palaikome ryšį su buvusiais pacientais, žinome, kaip jiems sekasi. Asmenys dažnai būna patekę į beviltiškas situacijas, pesimistiškai nusiteikę, tačiau dirbant visai specialistų komandai jie sustiprėja emociškai, atgauna pasitikėjimą savimi. Jie pradeda darbo paieškas, numato ateities tikslus, kad ir labai mažus, bet realius. Jiems suteikiama informaciją apie kitas įstaigas, teikiančias reikalingą pagalbą, vietas, kuriose gali praleisti laiką, nes dažnai viešiems žmonėms yra aktuali problema, kaip susirasti bendraminčių. Žinoma, būna atvejų, kai pacientai išeina, bet vėl sugrįžta“, - pasakojo centro darbuotoja.
Į krizių intervencijos centrą pagalbos kreipiasi labai įvairūs asmenys: sergantys psichikos ligomis, kuomet intensyvėja nerimas, sutrinka socialinė adaptacija, kasdienė veikla; asmenys, patyrę psichologinį ar fizinį smurtą, prievartą; asmenys, turintys priklausomybių (alkoholis, azartiniai žaidimai i r .t.t.).
„Krizė patiriama ir tarpasmeniniuose ar darbiniuose santykiuose, netekus artimo žmogaus. Atvejų yra labai įvairių ir kiekvienas asmuo yra unikalus, atsineša savo gyvenimo istoriją, savo patirtis ir išgyvenimus. Turėjom ir kelias nėščias moteris, kurioms padėjome, išsaugodami naujas gyvybes“, - sakė gydytoja.
Krizė - ne liga, o tik laikina būsena
„Dažnai žmonės nežino, gėdijasi klausti ar ieškoti reikalingos pagalbos, bando jausmus uždaryti savyje, tačiau tai skatina gilesnę krizę ir emocinį silpnumą. Labai reikalingas artimųjų palaikymas ir visuomenės supratimas. Esame girdėję iš savo pacientų, kad nenori jog žinotų artimieji, ar bendradarbiai, kokioje įstaigoje jie yra. Trūksta supratimo apie centro idėją, kas tai yra krizė ir kokia pagalba čia teikiama. Svarbu padėti žmogui surasti tą pagalbą, nes dažnai tie išgyvenimai, krizės perauga į lėtines ligas, nukenčia asmeninis, darbinis gyvenimas. Krizė - tai ne liga, pralaimėjimas, tai laikina būsena, kurią galima įveikti“, - sakė A. Andriuškevičienė.
Jos teigimu, didelė problema ir tai, kad Lietuvoje krizų intervencijos pagalba yra brangi.
„Tai kainuoja valstybei, dėl to labai sunku lyginti kitas šalis su mūsų dėl skirtingo ekonomikos lygio. Daug kalbama ir apie mobilią komandą, kurį vyktų į įvykio vietą, bet dar vyksta diskusijos, nes tai ir labai brangi paslauga“, - sakė Kaune įsikūrusio Krizių intervencijos centro vedėja, gydytoja A. Andriuškevičienė.
Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – užtikrinti sveikatai palankią aplinką, stiprinti ir saugoti Lietuvos gyventojų sveikatą, užtikrinti kokybišką, prieinamą ir tvarią sveikatos priežiūrą.
