Genetikos mokslas debatus pastūmėjo dar toliau. Žmogaus plaukų spalvų tyrimai parodė, kad daugiausia už juos atsakingos yra genų mutacijos, susijusios su melanino pigmentų sinteze. Individai, pasižymintys mažesniu melanino pigmento, vadinamo eumelaninu, lygiu, yra linkę turėti šviesius plaukus.
Nėra vieno geno mėlynoms akims ir šviesiems plaukams, tačiau šios adaptacijos dažnai randamos kartu, kadangi genai šioms savybėms yra arti vienas kito toje pačioje chromosomoje.
Buvo manoma, kad šviesūs plaukai ir mėlynos akys, kuria pasižymi europidai, yra ne per seniausia adaptacija, atsiradusi apytikriai prieš vienuolika tūkstančių metų. Manoma, kad šios savybės išsivystė tarp šiaurės europinių genčių paskutiniojo ledynmečio pabaigoje. Nors tiek natūrali, tiek seksualinė atranka suvaidino savo vaidmenį mėlynakių blondinų evoliucijoje, veikiausiai pirminis faktorius buvo seksualinė atranka.
Kalbant apie natūralią atranką, depigmentacija leidžia didesnį ultravioleto B (UVB) spindulių poveikį odai, kurio reikia sintezuoti provitaminui D3. Šiaurinėje Europoje mažiau saulės šviesos valandų, palyginti su Afrika, taigi teorija sako, kad gentys, migravusios į Europą, patyrė genetinę mutaciją, kurios pasekmė – odos ir plaukų depigmentacija.
Seksualinė atranka turėjo būti galinga varomoji šiaurės europiečių evoliucijos jėga.
Vėlyvojo paleolito moterys pietų Europoje ir Afrikoje galėjo ieškoti maisto ir prasimaitinti pačios bei pamaitinti vaikus, o vyrai kartais papildydavo jų mitybą mėsa. Šiaurės Europoje, kur ledynai dengė daug teritorijos, žmonės buvo priklausomi nuo mėsos. Vyrų būriai eidavo medžioti bizonų ar mamutų. Medžioklės buvo pavojingos, neretai baigdavosi žūtimis. Teigiama, kad tas laikas buvo intensyvios seksualinės konkurencijos tarp moterų metas, kadangi jų skaičius viršijo vyrų.
Tuo laiku daugiau moterų nei vyrų likdavo be poros, taigi moterys turėjo varžytis dėl vyrų ir dėl atitinkamos mėsos dalies. Teorija byloja, kad galėdami rinktis, paleolito vyrai rinkdavosi blondines, kurios išsiskyrė iš savo konkurenčių.
Be to, dar prieš tai, kai buvo išrastas peroksidas, šviesūs moterų plaukai galėjo būti interpretuojami kaip tikras jaunystės ir reprodukcinės sveikatos požymis. Taip yra todėl, kad moterys po menopauzės retai kada išsaugo savo jaunatviškas sruogas ir galiausiai virsta žilomis damomis.
Įdomu tai, kad aborigenų gentyse nepriklausomai nuo šiauriečių išsivystė moterys šviesiais plaukais. Kadangi taip nutiko aplinkoje, nestokojančioje UVB, manytina, kad seksualinė atranka buvo svarbesnė nei natūrali atranka. Tačiau kai kuriose pasaulio dalyse, pavyzdžiui, centrinėje Afrikoje, mutacijos, nulemiančios kūdikio albinizmą (arba ryškią depigmentaciją) gali sukelti baimę, paskatinti prietarus ir kartais net kūdikio nužudymą. Spalvinės mutacijos gali plisti tik populiacijose, kuriose jos pageidaujamos ir kuriose jų naudai veikia seksualinė atranka.
Daugiau moterų nei vyrų gimsta šviesiais plaukais, ir šviesūs plaukai suaugus yra geros moterų fizinės būklės indikatorius seksualinei atrankai. Europidžių šviesiaplaukių organizme estrogeno kiekis paprastai aukštesnis nei brunečių, jos paprastai demonstruoja kitas savybes (rodančias mažą testosterono lygį), kurios geidžiamos vyrų, pavyzdžiui, smulkesni veido bruožai, mažesnės nosys, žandikaulis, siauri pečiai, lygi oda ir mažiau kūno plaukų, vaikiškas elgesys, pasireiškiantis didžiule energija ir žaismingumu.
Kita galima priežastis, dėl ko šiauriečiai džentelmenai rinkosi blondines, yra tėvystės užtikrinimas. Šviesių plaukų ir žydrų akių genas recesyvinis, o tai reiškia, kad abiem tėvams būtina turėti tuos genus, kad jie atsispindėtų atžaloje. Taigi viena teorija sako, kad žydraakiai vyrai renkasi žydrų akių moteris, kadangi jie nori būti tikri dėl tėvystės. Žydrų akių vyras, pasirinkęs rudakę moterį, nebus toks tikras, kad rudakis kūdikis – jo vaikas, ir todėl jam kils klausimas, ar vaikas vertas mamuto gabalo, dėl kurio jis rizikavo savo gyvybe.
Tai padėtų paaiškinti blondinų vyrų egzistavimą. Šviesūs vyrų plaukai nekoreliuoja su estrogeno lygiu taip, kaip moterims, ir nėra jo geros fizinės būklės indikatorius. Moterys nesirenka pagal fizinę išvaizdą taip, kaip vyrai. Jei moteris rinksis šviesiaplaukį vyrą, jis turi sugebėti ją aprūpinti (mamutu), kadangi vien jo šviesių plaukų tam neužtenka.
Neatrodo, kad nuo paskutinio ledynmečio blondinės būtų praradusios savo populiarumą. Tyrimai teigia, kad blondinės dažniau pasirodo ant „Playboy“ nei ant moterų žurnalų viršelių, ir blondinių procentas bet kokiuose žurnaluose viršija jų procentą normalioje populiacijoje.
Todėl galima daryti prielaidą, kad atranka, suformavusi vakariečių moterų grožio standartus vėlyvojo paleolito metu, galioja ir dabar. Taip galėtų būti paaiškinama ir nesibaigianti vyrų simpatija blondinėms.
