Yra toks anekdotas. Dvi draugės dalinasi įspūdžiais ir viena sako: vakar susipažinau su puikiu vyriškiu! Įsivaizduok: jis mane pavaišino prabangiame restorane, po to važiavome pas jį, valandą jis mane glamonėjo, aistringai mylėjomės, o po sekso ilgai kalbėjomės! Jos draugė liūdnai atsidūsta: aš irgi susipažinau su vienu vyruku, bet nesėkmingai: jis iškart nutempė mane į lovą, o po visko iškart užmigo!
Tuo metu šnekasi du vyrai. Pirmas guodžiasi: sunki diena buvo: nauja pažįstama privertė tempti ją į restoraną, kaip tyčia užsisakė brangiausio vyno, po to namuose man valandą „nestovėjo“, o kai atsistojo, paskubėjau pasimylėti, bet po sekso ji mane vis kalbino ir aš negalėjau užmigti... Visą naktį prasivarčiau, pabudau lyg sudaužytas! Jo draugas švyti: o pas mane viskas puiku: moteris man smegenų nekomposteravo, iškart sutiko eiti prie reikalo, ir po sekso aš puikiai išsimiegojau!
Kaip matote, moterys ir vyrai nevienodai žiūri į tą patį veiksmą, o juk seksas - tai tik dalis bendro vyro ir moters gyvenimo. Ir netgi intymus gyvenimas arba artumas - atrodo, šie dalykai labai paprasti, ir abiejų lyčių turėtų būti suprantami vienodai. Paimkime vyrą ir moterį ir paklauskime jų, ar gera jiems kartu. Tarkime, jie sakys „viskas gerai“. O gal „turime bėdų“. Ir jei mes neuždavinėsime papildomų klausimų, galime sudaryti klaidinantį įspūdį, kad jie turi omenyje tą patį dalyką. Norėtų!
Moteriai „intymus gyvenimas“ reiškia: jis mane gundo ir leidžiasi gundomas; mus abu jaudina intymi, romantiška aplinka, mes imame aistringai mylėtis ir po to ilgai būname kartu, mėgaudamiesi tuo artumu.
Vyrui „intymus gyvenimas“ reiškia: man „atsistojo“, ir „gerai stovėjo“. Ji sutiko, t.y. „davė“, ir mes gerai pasimylėjome. Beje, man ilgai „stovėjo“, ir ji baigė kartu su manim!
O kaip, paklausite jūs, pas jus reikalai su emociniu artumu?
Taip - abu atsako,- jis mums labai svarbus.
Moteriai „artumas“ reiškia: mes dalinamės savo jausmais, mintimis ir svajonėmis.
Vyrui „artumas“ reiškia: kai aš sėdžiu prie kompiuterio, tame pačiame kambaryje kažkur yra žmona, ji ten tyliai mezga, ir yra tokia jauki, prieinama, švelni - kai užsinori - gali ją paglostyti.
Po šimts velnių! Geriau pasikalbėkime apie bendrus dalykus, tarkime, apie laisvalaikį.
„Norėčiau pasižiūrėti kokį gerą filmą“- sako moteris. Ir turi omenyje štai ką: tarkime, kad tai būtų romantinė komedija apie moterį, kuri Italijoje valgo, Indijoje medituoja, o Bali saloje pamilsta.
„Ir aš norėčiau gero filmo“- pritaria vyras, turėdamas omenyje štai ką: tai bus nekvailas „veiksmo“ filmas, kur nenusiskutusiam pagrindiniam herojui nelabai seksis kovoti su banditais, užtat jį lydės seksuali pusnuogė jauna gražuolė, pabaigoje bus lenktynės, o protarpiais - linksmi juokeliai.
Tai gal bent į vaikus abi lytys žiūri panašiai?
„Mane neramina, kad sūnus toks jautrus“- sako moteris. Ji turi omenyje štai ką: vaikas atsisako eiti į mokyklą, jį ten kažkas skriaudžia. Su juo reikia pasikalbėti. Per silpnas jo ryšys su tėčiu...
„Taip, mano sūnus tikrai jautrus“- sutinka vyras. Jis turi omenyje štai ką: berniukas per lengvai pasiduoda, per greit ima verkti. Reikia jį išmokyti duoti grąžos! Per daug jis moteriškas – reikia su juo trumpai ir aiškiai kalbėti, o ne ašaras lieti.
Ne, negali būti, kad viskas yra taip nevienodai!
„Aš mėgstu tvarką“- sako moteris.
„Ir aš mėgstu tvarką“- apsidžiaugia vyras.
Vargšeliai! „Tvarka“ moteriai reiškia štai ką: kelias dienas ji kaupia nešvarius skalbinius, palikinėja ant fotelio rūbus, vonioje ant grindų rankšluostį ar žurnalą, o po to labai kruopščiai ir tvarkingai viską surenka. Vilnonius ir tamsius skalbinius jis atskiria nuo šviesių. Žurnalus suriša makulatūrai.
„Tvarka“ vyrui reiškia štai ką: vos tik jis pamato kur nors rūbą, rankšluostį ar žurnalą, jis sparčiai viską sukiša į lentyną, skalbinių dėžę, šiukšlių kibirą – nesvarbu kur ir kaip. Svarbu, kad nesimatytų, kad neerzintų akių. Tvarka turi būti - suprantate?
Ufff... ir štai abu pragyveno ne vienus metus. Tai kaip jums sekėsi šeimyninis gyvenimas apskritai?
Moteriai „geras šeimyninis gyvenimas“ reiškia: mes susirinkdavome kartu, dalindavomės vienas su kitu namų rūpesčiais, džiaugdavomės kartu, rūpindavomės vienas kitu, kartu auginome vaikus. Vaikų problemas spręsdavome kartu su vyru. Ar visuomet taip būdavo?
„Na, ne, ne visuomet“- atsidūsta moteris.
Vyrui „geras šeimyninis gyvenimas“ reiškė: kai aš po darbo grįždavau pavargęs, prie manęs niekas nelįsdavo su rūpesčiais, o pavalgydindavo šilta vakariene, pabučiuodavo, o vakare mes pasimylėdavome. Vaikai išvis nekeldavo didelių problemų. Ar visuomet taip būdavo?
Na, ( atodūsis)- ne.
Ir kokias iš to galime padaryti išvadas?
Ogi tokias, kad moterys ir vyrai iš tikrųjų pragyvena kartu, kažkaip sugyvena ir netgi pratęsia giminę, tačiau pragyvena būdami skirtingose visatose. Ir kaip tos dvi visatos taip nepastebimai persipina, mokslas dar paaiškinti negali. Ir gerai. Nes jei mokslininkai ir sutartų, kaip tai atsitinka su tomis visatomis, o vėliau jei paaiškėtų, kad mokslininkų tarpe buvo ir vyrų, ir moterų... Jūs mane supratote: galiausiai paaiškėtų, kad jie turėjo omenyje ką kitką. Taigi, nesigilinkime. Apsimeskime, kad susitarėme.
