35 m. britė Victoria Burnham svorį pradėjo mesti sausio mėnesį, nes jis jau siekė 146 kg. Šešis mėnesius ji kasdien tesuvalgydavo 100 kalorijų ir neteko 70 kg, bet nesugebėjo nustoti badauti. Moteris taip nusilpo, kad nebesugebėjo pakelti vaikų, ir kadangi ji nebesugebėjo jais pasirūpinti, juos pas save pasiėmė jų tėvas.
V. Burnham alpdavo net nuėjusi nedidelį atstumą, todėl nebegalėjo dirbti su specialių poreikių turinčiais žmonėmis.
Šiuo metu ji ligoninėje gydosi nuo anoreksijos ir ragina visuomenę atkreipti dėmesį į mitybos sutrikimus, nes jai buvo sunku išsireikalauti gydymo.
„Tenorėjau bent kiek sulieknėti, bet greitai tai tapo manija, – prisipažįsta moteris. – Iš pradžių tiesiog nevalgydavau pusryčių, bet kuo toliau, tuo dažniau atsisakydavau maisto. Pradžioje maniau, kad kontroliuoju padėtį, o daug vėliau supratau, kad mitybos sutrikimas kontroliuoja mane“.
Ji valgė vis mažiau ir vis silpnėjo, kol galiausiai jau nebepajėgė pasirūpinti savo dukromis: dvejų Alice, trejų Arabella, šešerių Freya ir dvylikos Katie.
Mergaitės turėjo išvažiuoti gyventi su savo tėvu, o V. Burnham išėjo iš darbo. Ja rūpinosi jos tėvai.
„Mitybos sutrikimas visiškai sustabdė mano gyvenimą, – sako ji. – Viena auginau keturias mergaites, ir buvau tokia pavargusi, kad net negalėjau jų paimti ant rankų. Galiausiai atėjo diena, kai visiškai nebegalėjau pasirūpinti savo vaikais“.
„Fiziškai buvau tokia silpna, kad alpdavau net išėjusi trumpam pasivaikščioti“.
Nors jos būklė buvo labai rimta, moteris sako, kad jai buvo sunku rasti pagalbą ir išsireikalauti gydymo, nes gydytojai nerado problemų.
„Kelis kartus lankiausi pas gydytoją ir pasakojau, kas vyksta, bet kadangi mano svoris atrodo normalus ir kūno masės indeksas neperžengia ribų, gydytojai sakė, kad neįžvelgia jokių problemų. Tai veikė ir mano pačios mintis apie savo būklę, nes galvojau – jei gydytojai neranda ligų, reiškia, man viskas gerai.
Tik todėl, kad mano tėvai ir artima draugė matė, kokia mano būklė, galiausiai man buvo paskirtas gydymas“, - pasakojo moteris.
Ten, kur ji gyvena, nėra specialaus centro suaugusiems, kuriuos kankina mitybos sutrikimai.
Moteris gydoma psichinės sveikatos krizių centre, bet psichologo pagalba jai kol kas neteikiama, ji laukia eilėje.
Ji yra maitinama per vamzdelį.
„Šiuo metu nežinau, kiek man čia reikės būti, ir kas bus toliau“, – nelinksmai sako moteris.
