Viename Vilniaus mikrorajone gyvenanti DELFI skaitytoja Kristina pasakojo, kad problema dėl rūkančių kaimynų atsirado tik po aštuonerių metų nuo buto įsigijimo, kai buvę kaimynai pradėjo kraustytis į erdvesnius namus, o kvartale įsikūrė nuomininkai.
„Buvau nėščia, kai itin aktyviai rūkantys nuomininkai įsikraustė, su vyru visaip bandėme tartis. Prašėme rūkyti kitur, galvojome ir būdus, kaip atsilyginti už sukeliamus nepatogumus. Vėliau netgi nupirkome knygą, kuri turėtų padėti mesti rūkyti, tačiau visi tokie veiksmai beprasmiški, kai kaimynai patys neturi motyvacijos mesti rūkyti. O eiti rūkyti į aikšteles atsisakė, motyvuodami, kad jiems smagiau savame balkone – čia vakarais rūko ir gurkšnoja vyną ir jiems taip smagiau, įpročių keisti nenori“, – pasakojo Kristina.
Du vaikus turinti moteris bandė su rūkalais kovoti savo namuose – dangstė langus, bandė vėdinti patalpą, kol kaimynai nerūkydavo, tačiau vasarą taip gyventi – neįmanoma.
„Tiek naujagimė dukrelė, tiek ir atskirame kambaryje miegantis mokyklinukas vakarais turi kvėpuoti tvankiu oru – randame progą pravėdinti, tačiau vakarais, kai visi grįžę iš darbų ir aktyviausiai rūko, iki pat 2 valandos ryto lango atverti negalime. Galimybė migdyti kūdikį balkone tokioje situacijoje – iš mūsų visai atimta...“, – rašė skaitytoja.
Situacijos moteriai išspręsti nepavyksta – kaimynai įpročių keisti neketina, bendrijos pirmininkas pats prisipažino, kad priemonių problemai spręsti nelabai yra: „Bendrija negali priimti savo atskiros tvarkos, draudžiančios tai daryti būtent šioje gyvenvietėje. Neva, tai būtų traktuojama kaip asmens teisių pažeidimas, jei šalyje galioja tvarka, leidžianti savoje nuosavybėje (tame tarpe ir balkone) rūkyti. Tai, kad rūkydami balkonuose kaimynai pažeidžia mažiausiai 5 greta gyvenančių kaimynų teises, matyt įstatymui nerūpi.“
Kristina stebėjosi, kad nors rūkyti balkone nedraudžiama, tuo atveju, jei kaimynai nuspręstų įsirengti židinį, su kaimynais tartis reikėtų: „Juokingiausia buvo, kai sužinojau, jog teršti oro erdvę dūmais kitais būdais butuose nebūtų taip paprasta. Atviros liepsnos kepsnines balkonuose draudžia priešgaisrinės tvarkos, tad jei kas išsitrauktų šašlykinę, tai būtų pažeidimas ne tiek dėl dūmų, kiek dėl atviros liepsnos ir gaisro pavojaus. Tačiau jei norėtumėte įsirengti, sakykime, židinį gyvendami bute, būtų būtina įrengti kaminą, kad nenuodytumėte kaimynų smalkėmis. Ir dar tektų surinkti visų kaimynų leidimus. Kyla natūralus klausimas – ar smalkių dūmai tikrai yra tokia reikšmingai žalingesnė tarša, kad nuo jų saugoma, o cigarečių dūmais nuodyti kaimynus, kaimynų vaikus (ir savus vaikus, tikriausiai?) – viskas gerai?“.
DELFI kreipėsi į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą (NTAKD), kurio atstovai nurodė, kad jokių administracinio poveikio priemonių rūkantiems kaimynams taikyti nepavyks.
„Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) informuoja, kad Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 str. 1 d. 3 p. nustato, kad draudžiama vartoti tabako gaminius (rūkyti) bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Statybos įstatymo 2 str. 96 d. numatyta, kad patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties statinio erdvė.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. 3 p. nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra: pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Taigi atskiriems savininkams priklausantys balkonai, lodžijos ir terasos nepriskirtini bendrojo naudojimo objektų kategorijai.
Atsižvelgdami į aukščiau minėtas teisės aktų nuostatas, deja turime pripažinti, kad rūkyti daugiabučių gyvenamųjų namų balkonuose, lodžijose ir terasose, priklausančiose atskiriems savininkams, nėra uždrausta, t. y. asmenims, rūkantiems šiose pastato dalyse, negalėtų būti taikomos administracinio poveikio priemonės“, – teigė atstovai.
Departamentas skatina geranorišką piliečių bendravimą, pavyzdžiui, inicijuoti vidaus tvarkos taisyklių pakeitimus bendrijoje. Tiesa, net ir įgyvendinus šiuo pakeitimus reiktų tiesiog tikėtis kaimynų geranoriškumo.
„Siūlome su kaimynais pasikalbėti, apeliuoti į jų sąmoningumą ir geranoriškumą, informuoti apie patiriamą diskomfortą, savo namo laiptinės skelbimų lentoje ar matomoje vietoje ant durų pakabinti informacinį lapelį apie rūkymo sukeliamus nepatogumus ir nepasitenkinimą tokiu elgesiu, arba problemą spręsti daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos pagalba (jei tokia daugiabučiame gyvenamajame name yra įkurta), pvz.: inicijuojant vidaus tvarkos taisyklių pakeitimus“, – nurodoma NTAKD komentare.
Atstovai taip pat priminė, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotas Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 str. pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3323, kurio tikslas yra uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose. Departamentas pritaria šiai iniciatyvai ir mano, kad toks pakeitimas padėtų įgyvendinti vieną iš Įstatymo tikslų – mažinti dėl tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai.
