Kokie požymiai signalizuoja apie menopauzės pradžią ir kada prireikia gydymo?
Menopauzė neateina staiga
Menopauzė yra antroji klimakso stadija, o periodas prieš menopauzę vadinamas perimenopauze. Šios stadijos metu vyskta palaipsniai organizmo pokyčiai, būdingi hormonų kiekio svyravimai. Šie svyravimai dažniausiai ir sukelia būdingus menopauzės požymius.
Perimenopauzė prasideda moterims sulaukus 40-50 metų. Perimenopauzę galima būtų vadinti menopauzės pradžia. Prasidėjus perimenopauzei moters organizme pamažu mažėja hormono estrogeno, sutrinka menstruacijų ciklas. Menstruacijos gali būti nereguliarios, tarpai tarp jų gali būti tiek dvi savaitės, tiek du – keturi mėnesiai.
Artėjant menopauzei šie tarpai vis didėja. Kai menstruacijų nebūna 12 mėnesių vadinasi atėjo menopauzė.
Kokius požymius galite jausti prieš menopauzę ir jai atėjus?
Perimenopauzės metu moteris gali pradėti jausti tam tikrus simptomus, kurie rodo, kad artėja menopauzė. Periodas nuo simptomų pradžios iki menopauzės gali trukti kelis metus. Šie menopauzės požymiai kiekvienai moteriai pasireiškia skirtingai, o kartais moteris jų išvis nepastebi. Taigi kokie požymiai dažniausi?
Karščio bangos – vienas dažniausių menopauzės požymių. Karščio bangas moterys apibūdina kaip staigų karščio pojūtį sklindanti po visa kūną, sukeliantį paraudimą veido ir krūtinės srityse. Šis požymis, kai kurioms moterims gali pasireikšti visai nežymiai, tačiau jei estrogeno kiekis mažėja greitai, šis simptomas gali varginti dažnai ir būti labai stiprus.
Naktinis prakaitavimas – sukeliamas karščio bangų ir dažnai varginantis simptomas. Išpylus karščiui gausiai prakaituojama, gali pagreitėti širdies ritmas, dėl to labai sutrinka nakties miegas. Moteris dėl prasto nakties miego gali negerai jaustis dienos metu, sumažėja jos darbingumas, būdinga prasta nuotaika. Šis simptomas dažniausiai praeina atėjus menopauzei.
Seksualinio potraukio sumažėjimas. Šis požymis pasireiškia tiek dėl fizinių, tiek emocinių ir psichologinių pokyčių moters organizme. Keičiantis hormonų kiekiui, kurie be kitų funkcijų lemia ir seksualinę sveikatą, moteris gali jausti sumažėjusį seksualinį potraukį. Potraukio sumažėjimą taip pat gali lemti nuovargis, stresas, nuotaikų svyravimai, nepasitikėjimas savo seksualumu.
Makšties sausumas – mažėjant estrogenų kiekiui, sutrinka natūralių gleivių, kurios drėkina makštį išsiskyrimas. Šie pokyčiai gali sukelti perštėjimo, deginimo, niežėjimo pojūtį, galimas skausmas lytinių santykių metu.
Kraujospūdžio pokyčiai – gali sukelti galvos skaumus ir galvos svaigimą.
Šie fiziniai menopauzės požymiai gali sukelti nuotaikų svyravimus, nuovargį, moteris gali justi susierzinimą be aiškios priežasties. Fiziologiniai organizmo pokyčiai gali lemti moters nepasitikėjimą savimi ir savo išvaizda.
Menopauzės gydymo galimybės
Paprastai prieš menopauzę ir jai atėjus gydymo neprireikia, nes tai natūralus pokytis moters organizme. Tačiau jei menopauzė yra ankstyva ar sukelia labai stiprius negalavimus, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl gydymo galimybių.
Pakaitinė hormonų terapija. Ši terapija gali būti skiriama keliais skirtingais būdais ir dažniausiai pradedama perimenopauzėje. Tam, kad terapija būtų veiksminga, ją reikia taikyti 5 metus iš eilės. Vaistai gali būti geriami, žvakučių, tepalų ar pleistrų formos. Jei moteris neturi gimdos (ji pašalinta dėl ligos ar kitų priežasčių) jai gali būti skiriama pakaitinė estrogenų terapija. Hormononiniai preparatai šiuo atveju vartojami kasdien.
Kai moteris turi gimdą jai skiriama estrogenų ir gestagenų deriniai, kurie gali būti vartojami nepertraukiamai (kasdien) arba nepertraukiamai cikliškai. Ciklinės terapijos metu moteriai kas mėnesį pasireiškia į menstruacijas panašūs kraujavimai. Neciklinės terpijos metu menstruacijų nebūna. Hormonų terapija skiriama tik tuo atveju jei pasireiškia stiprūs menopauzės simptomai.
Šiuo metu pakaitinė hormonų terapija menopauzės gydymui sukelė daug diskusijų, nes nors įrodyta, kad šis gydymas padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, osteoporozės, praėjusių metų tyrimai parodė, kad vartojant hormoninius preparatus didėja krūties vėžio ir kitų ligų rizika.
Jei vargina makšties sausumas gali būti skiriamos preparatai su estrogenais vartojami vietiškai į makštį.
Menopauzės metu dažnai naudingas gali būti ne medikamentinis gydymas, o gyvenimo būdo pokyčiai ir psichologinė pagalba. Šiuo metu moteriai ypatingai svarbu jaustis mylimai, reikalingai ir svarbiai. Jei pažvelgsime į menopauzę iš teigiamos pusės, tai puikus amžius – moteris subrendusi, vaikai užauginti ir rūpesčių sumažėję, galima prisiminti užmirštas svajones, pomėgius ir su šypsena pasitikti naują gyvenimo etapą.
