Vis dėlto egzistuoja problema, kurią išspręsti nėra taip lengva. Tai – Lietuvos demografinė krizė. Daug jaunų žmonių emigruoja, nedaugelis jų grįžta, gimstamumo rodikliais tikrai nesiveržiame į lyderius pasaulyje, o imigrantų į Lietuvą pasikviesti nenorime...
Atsižvelgus į išdėstytus faktus, dar šviežias politinių partijų susitarimas siekti, kad 2025 metais Lietuvoje gyventų 3,5 milijono gyventojų skamba kaip nevykęs pokštas arba fantazija. Nemanau, kad nurodytas gyventojų skaičius 2025-taisiais metais yra realus, vis dėlto džiaugiuosi, kad imamasi bent tokių – deklaratyvių priemonių, tačiau reikia tikėtis, kad galiausiai bus imamasi ir konkrečių priemonių problemai spręsti, o vieną tokių priemonių norėčiau pasiūlyti ir aš.
Ne paslaptis, kad ekonominė situacija šalyje lemia aukštą emigracijos lygį. Dalis žmonių emigruoja visam laikui, kita dalis – laikinai, kol sutaupys pakankamai pinigų pirmajam būstui. Būtent šioje vietoje norėčiau stabtelėti ir šiek tiek plačiau pakalbėti apie savą būstą.
Nuosavas būstas, kuris dar vadinamas namais, kiekvieno žmogaus gyvenime užima ypatingą vietą. Ypatingai svarbūs namai yra jaunam žmogui, kuris neseniai paliko tėvų namus ir ruošiasi gyventi savarankišką gyvenimą, kurti šeimą, auginti vaikus.
Deja, jaunam žmogui, iš savo patirties galiu teigti, be tėvų paramos būstą įsigyti yra ganėtinai sunku. Reikia sukaupti pradinį įnašą, o net ir jį turint reikia gauti paskolą, prieš tai pasirašius pusės gyvenimo sutartį su banku, kuriam turi pažadėti savo sielą ir bent dvigubai tiek pinigų, kiek pasiskolinai.
Atsakingo skolinimosi nuostatai (kurie neseniai dar ir sugriežtinti) padėties tikrai nepalengvina. Suprantama, jie yra būtini, bet faktas lieka faktu – savas būstas lieka tolima svajone. Vis dėlto nėra padėties be išeities.
Puikia išeitimi galėtų tapti valstybinis, privatus arba net minios finansavimo būdu sukurtas paskolų pirmajam būstui fondas. Jo veiklos principas gana aiškus ir paprastas – jei fonde yra 300 000 eurų, tai dešimčiai jaunų šeimų galima išduoti maksimalias paskolas iki 30 000 eurų (manyčiau, kad už tokią sumą, pridėjus savo įnašą, jau galima įsigyti neprabangius, tačiau jaukius namus).
Šios 10 šeimų per 10 metų laikotarpį turėtų grąžinti 33 000 eurų, t.y. palūkanos būtų aiškios ir labai (pabrėžiu – LABAI) fiksuotos, todėl jaunas žmogus būtų užtikrintas dėl savo ateities. Fondas nieko neuždirbtų, nes per 10 metų priaugę 10 proc. nuo paskolos sumos (o tai yra vos 1 proc. per metus) būtų panaudojami tolimesniam paskolų išdavimui bei bent šiek tiek kompensuotų infliaciją arba būtų panaudojami fondui išlaikyti.
Į fondą sugrįžus bent 30 000 eurų paskolą gautų dar viena šeima. Pats paskolų išdavimas ir grąžinimas būtų panašus į bankų vykdomą paskolų išdavimą: būtų atidžiai įvertinamos skolininkų pajamos, asmenybės, vertinamas įgyjamas turtas, reikalaujama nuosavo įnašo, kuris sudarytų bent 15-20 proc. paskolos vertės. Paskolos grąžinimas būtų užtikrinamas įgyto būsto hipoteka (nekilnojamojo daikto įkeitimu).
Tokiu atveju jaunuoliai, perkantys pirmąjį būstą, būtų apsaugoti nuo nežinomybės ir netikrumo dėl palūkanų pokyčių, būtų aiškios mėnesinės įmokos, niekam nereikėtų pažadėti savo sielos. Manau, kad dėl tokio fondo veiklos atsirastų daugiau žmonių, siejančių ateitį su Lietuva, finansinis aiškumas sudarytų sąlygas kurti šeimas ir auginti vaikus, nes jaunos šeimos būtų ramios dėl savo ateities, nebūtum priklausomas nuo šokinėjančių palūkanų normų, atsirastų tvirtesnis ryšys su Lietuva, nes čia būtų kiekvienam žmogui būtinas elementas – namai. Suprantama, kad sunkiausia šio plano dalis yra gauti pradinių lėšų, kurios būtų skolinamos.
Į klausimą, iš kur gauti pinigų, atsakymo neturiu ir aš. Galbūt straipsnį pastebės koks nors turtingas verslininkas, kuriam idėja bus priimtina, galbūt jį perskaitys jaunas politikas, kuriam suprantamos jaunų žmonių problemos, galbūt... Tikiu, kad šis straipsnis atkreips visuomenės, verslo, valdžios ar kurios nors savivaldybės dėmesį ir šis planas galiausiai taps realybe.
Suprantu, kad jokios revoliucijos nepasiūliau, tačiau tikiu, kad sėkminga tokio fondo veikla prisidėtų tiek prie emigracijos mažinimo, tiek prie šeimų gausėjimo. Net neabejoju, kad pasinaudojusi fondo paskola pirmiems namams, ne viena šeima pati prisidėtų prie fondo tolimesnio gyvavimo.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!