Japoniški sodai: kai kalba akmenys, vanduo ir augalai

Japoniškai sodai dažnai laikomi ramybės oaze, kurioje žmonės atsikvepia nuo kasdienio gyvenimo įtampos, bet iš tiesų šie sodai kuriami dėl kelių tikslų. Vieni sodai kviečia tyliai pamąstyti, bet gali būti skirti ir pailsėti, pasigrožėti retais augalais ir neįprastais akmenimis.

Kaiyu-shiki, arba pasivaikščiojimų, sodus reikia apeiti, norint įvertinti visą jų grožį. Suplanuoti takeliai veda per kiekvieną unikalų japoniško kampelį. Nelygūs paviršiai sukuriami tam, kad žmonės atkreiptų dėmesį į tam tikras vietas. Žmonės išvysta įstabius ornamentus. Toks sodų kūrimo būdas atspindi japoniško peizažo principą „paslėpk ir atskleisk“.

Akmenimis grindžiami takai, tilteliai. Akmenys gali simbolizuoti ir kalnus, jei tikrų kalnų nėra. Kartais sudėliojamas tam tikras skaičius akmenų, dažnai suformuojami trikampiai – ši forma būdinga Kinijos kalnams.

Vanduo japoniškuose soduose turi būti natūralios aplinkos dalis, todėl tradiciniuose soduose nėra fontanų. Žmogaus rankomis suformuoti upeliai yra vingiuoti, siekiant atkurti natūralumą. Sode prie upelių, tvenkinių dažnai statomi žibintai. Kai kuriuose soduose būna sausų tvenkinių ar upelių. Jie ne mažiau svarbūs nei tvenkiniai ar upeliai su vandeniu.

Dar vienas japoniško sodo elementas - žali augalai. Japoniškoje tradicijoje mėgstami švelnūs žali atspalviai, bet yra žydinčių krūmų, medžių. Japoniškuose soduose Vakaruose daugeli augalų yra japoniški. Kai kurie augalai – pvz., cukriniai klevai, įneša spalvingumo.

Tipiniai japoniškų sodų bruožai

Tipinis japoniškas sodas turi centrą, iš kurio apžiūrimas sodas. Priklausomai nuo tipo, japoniškose soduose būtini šie elementai:
Vanduo (tikras arba simbolinis),
Tiltelis per vandenį ar akmenys, kuriais galima eiti,
Uolienų ar akmenų kompozicijos,
Žibintas, įprastai akmeninis,
Arbatos namelis ar pavėsinė,
Gyvatvorė, tvora ar sienelė.

Japoniški akmenų (zen) sodai

Japoniški akmenų sodai (karesansui), arba sauso peizažo sodai dažnai vadinami zen sodais. Jiems įtakos turėjo Zen budizmas. Šie sodai gali būti labai abstraktūs, reprezentuoti miniatiūrinius peizažus. Budistinis siekis išreikšti visatos grožį pasaulio aplinkoje neatsiejamas nuo Zen budizmo.

Priešingai nei kituose tradiciniuose soduose, karesansui soduose nėra vandens. Juose – smėlis ar žvirgždas, kuris simbolizuoja jūrą, vandenyną, upę ar ežerą. Iš žvirgždo būna suformuotas bangų raštas. Zen šventikai kuria tokius raštus, kad susikauptų. Nelengva sukurti tobulas linijas.

Akmenų kompozicijos ir kiti miniatiūriniai elementai simbolizuoja kalnus, natūralius vandens elementus, salas, upes, krioklius. Akmenys ir suformuoti krūmai pasitelkiami sukurti miškų supamą žemę. Kiti objektai (dažniausiai akmenys) simbolizuoja kalnus, salas, valtis ar netgi žmones. Dažnai, bet ne visada karensansui tipo sodą reikia apžiūrėti iš ta tikros vietos, sėdint.

**************

2015 m. rugsėjo 4-6 dienomis Vilniuje, LITEXPO parodų rūmuose vyks 31-asis Europos Bonsai Asociacijos (EBA) ir Europos Suiseki Asociacijos (ESA) kongresas bei Japonijos menų festivalis. Kviečiame atvykti!

Pagrindinės parodos temos: bonsai, suiseki, Japonijos kardai, kimono, kaligrafija, sumi-e, japoniškų sodų, kraštovaizdžio architektūra, interjero dizainas, tapyba ant kriauklių, Noh (teatro kaukės), haiku poezija, arbatos gėrimo ceremonija, japoniška keramika bei tapyba. Taip pat ikebana, Japonijos džiazas, tradicinė japonų muzika, suši gaminimo paslaptys, įvairūs kovos menai. Kongrese apsilankys daugiau nei 35 menininkai iš viso pasaulio.