Ne paslaptis, kad vasara – vestuvių metas. Nors vestuvių organizatoriai pripažįsta, kad lietuvių požiūris į šią šventę keičiasi, vis dėlto tam tikri mūsų šalies piliečių linksminimosi įpročiai gali šokiruoti.
Šeimos židinio perdavimas ar piršlio korimas tapo pačiomis nekalčiausiomis vestuvių pramogomis. Jas keičia vulgarūs ir žeminantys žaidimai, į kuriuos įsitraukia ir jaunavedžiai, ir vestuvių svečiai.
Imituodami lytinį aktą tarkavo morką
Štai pastaruoju metu viešoje erdvėje pradėjo plisti lietuvio įkeltas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas vaizdas pristatomas kaip „užduotis pusbroliukams“. Tiesa, iš pirmo jis gali pasirodyti kaip ištrauka iš pornografinio filmo. Iki pusės apsinuoginę vaikinai savo tarpukojį vis priglaudžia ir atitraukia nuo prieš jas pasilenkusių merginų.
Geriau įsižiūrėjus matyti, kad vis dėlto jie užsiima kiek kitokia veikla – smulkina morkas. Tarp šlaunų įspraustas morkas jie turi kuo greičiau sutarkuoti į pasilenkusios merginos tarpukojyje laikomą tarką.
Tiesa, šiame vaizdo įraše užfiksuoti jaunuoliai bendrauja rusiškai. Su vaizdo autoriumi DELFI nepavyko susisiekti, tad galima būtų teigti, kad vis dėlto tai ištrauka ne iš lietuviškų, o iš rusiškų vestuvių.
Populiaru – keistis daiktais, laikomais tarp šlaunų
Tačiau ne ką vulgaresnių pramogų prisigalvoja ir lietuviai. „Youtube.com“ portale į užklausos laukelį įrašius užrašą „vestuvių žaidimai“ prieš akis išnyra tūkstančiai vaizdelių iš mūsų tautiečių vestuvių.
Panašu, kad ir lietuviai pramogauti mėgsta panašiai. Pavyzdžiui, kaišiodami tarp kojų laikomus daiktus kitiems.
„Kišk, kišk nemandravojus“, – ši frazė ir juokas aidi tuomet, kai tarp kojų šampano butelį laikanti mergina jį bando perduoti gerokai už ją vyresniam vyrui. Šiam taip pat sėkmingai butelio perduoti nepavyksta, tad jį išmetusi moteris turi „mokėti baudą“ – išgerti stikliuką skaidraus skysčio.
Vaizdo įrašą galima peržiūrėti čia.
Panaršius internete siūloma vietoje šampano butelio naudoti ir morką, ją vis patrumpinti, kai ši išmetama ant žemės.
Linksmybėms – bananai
Populiarus vestuvių atributas ne tik morka, bet ir bananas. Štai internete galima rasi tokių vestuvinių žaidimų pasiūlymų:
„Vyrukams iš užpakalio prie diržo pririšama virvutė su gale pririštu bananu. Ant žemės pastatoma stiklinė, į kurią jie turi bananą kuo daugiau kartų įmerkti. Nugali pajėgiausias – daugiausiai kartų įkišęs.“
„Šokama poromis, jos turi laikyti bananą – vienas už vieno galo, kitas už kito. Aišku, kotelį laiko vyriškos lyties atstovas. Laimi pora, ilgiausiai išlaikiusi bananą. Negalvokite, kad taip lengva tai padaryti. Bananas greitai pradeda tyžti. Aišku, kol žaidimas vyksta, groja muzika. Labai juokinga žiūrėti, kai šį žaidimą žaidžia vyresnio amžiaus poros, ypač tėvai.“
„Poros sustoja vieni prieš kitus. Nulupami bananai ir įkišami į burnas. Davus ženklą, visi kuo greičiau turi suvalgyti bananus pabaigoje „pasibučiuojant“, mat valgoma iš abiejų galų.“
Norėdamos išvaduoti piršlį turėjo valgyti šalia jo tarpukojo kabančias dešreles
Pasirodo, užkandžiauti vestuvinių žaidimų metu – populiariau nei gali pasirodyti.
„Vienose vestuvėse buvau, tai toks buvo žaidimas ne žaidimas. Prieš piršlio korimą jo gelbėtojas atsistojo ant kėdės ir apraudojo piršlio pabaigą, kalbėjo maldas. Pats piršlys buvo uždengtas paklode nuo galvos iki kelių. Atidengiama paklodė, o ten – dešrelių virtinė nuo juosmens kabo. Jei piršlį norėjo išgelbėti, merginos turėjo jas nuimti be rankų, piršlienė vis majonezą tepė“, – lyg niekur nieko vieną vestuvinę pramogą pasiūlė internautė.
O štai kita siūlė pramogoms išnaudoti agurkus. Esą labai smagus žaidimas – pririštu prie tarpukojo agurku numušinėti, pavyzdžiui, priešais stovinčias degtukų dėžutes.
Smagu, pasirodo, ir sakyti jaunavedžiams sveikinimus, kai burnoje pilna čiulpiamų saldainių:
Sunkus vaidmuo tenka ir vaikinams
Tokių ir panašių pasakojimų bei užduočių galima rasti ne tik interneto forumuose, bet ir oficialiose vestuvių planuotojų svetainėse.
„Žaidimo esmė – prasmingas užpakalio kratymas pagal muziką. Tikslas – pasiekti apčiuopiamą rezultatą“, – taip pristatomas žaidimas, kurio metu siūloma skambant energingai muzikai iš prie trumpikių priklijuotos dėžutės su kamuoliukais juos kuo greičiau išpurtyti.
Kamuoliukai vestuvėse panaudojami ir kitaip, tiesa, ne visuomet sėkmingai.
„Mergina turi savo antrajai pusei mažą kamuoliuką, pavyzdžiui, stalo teniso, per vieną kelnių klešnę įkišti, per kitą – ištraukti. Tai yra, nuvaryti per kelnes iki vyrų gerosios vietos ir ten pervaryti į kitą pusę. Mano partnerio kelnės buvo su pamušalu, tai kamuoliukas papuolė tarp medžiagos ir pamušalo, o viršuje, prie tarpukojo, užsiūta ir nė per kur. Juoko buvo per ašaras. Net piršlienė prišoko padėti“, – internete pasakojosi viena mergina.
Tiesa, vaikinai vestuvėse išnaudojami ir dar kitaip. Pavyzdžiui, perrengiant juos merginomis. Tai taip pat sukelia didelį vestuvių dalyvių juoką.
„Į vieną eilę išrikiuojamos pamergės, jaunoji. Nusiavusios batelį ir šiek tiek kilstelėjusios suknelę jos atkiša į priekį vieną koją. Jaunikiui užrišamos akys. Merginų eilėje jis turi surasti savo išrinktosios koją. Kad juokingiau būtų, jaunikiui nematant į merginų eilę galimą „įmaišyti“ vaikiną, jam ant kojos užmovus moteriškas pėdkelnes“, – tai dar viena siūloma vestuvių pramoga.
Netrūksta seksualinių motyvų
Tiesa, kaip gali pasirodyti šiuose vaizdeliuose, už tokias aukas vaikinams atsidėkojama su kaupu. Rezultatai rasti įrašius lietuvišką užrašą „vestuvių žaidimai“:
Tokios pramogos – sovietinis palikimas
Paprašytos pakomentuoti, kodėl, jų nuomone, tokios pramogos džiugina lietuvius, dažniausiai netradicines ir prabangias vestuves organizuojančios specialistės patikino, kad tai – sovietinis palikimas. Vakaruose žmonės vestuves švenčia kitaip.
„Tai labiau rusiška tradicija. Pasaulyje vestuvės paprastai minimos kitaip – gana inteligentiškai. Taip, yra šalių, kuriose į vestuves susirenka ir 500, ir tūkstančiai žmonių, jie švenčia audringai, kartais ir po penkias paras, geria daug, tačiau nieko tokio vulgaraus kitur nesu mačiusi“, – pripažino vestuvių planuotoja Kristina Kaikarienė.
Anot jos, dažniausiai tokios seksualinį aspektą turinčios pramogos patinka stipriai išgėrusiems žmonėms ir tiems, „kurie nori daryti bet ką, bet kaip“.
Pastebi pokyčius
Ji pripažino ir pati asmeniškai susidūrusi su tokiais vestuvių planuotojais, kuriems tokie užsiėmimai atrodė juokingi ir derami, tačiau pamačiusi jų darbų pavyzdžius K. Kaikarienė pripažino nutraukusi visus galimus bendradarbiavimo ryšius.
„Aš neįsivaizduoju, koks turėtų būti vestuvių vedėjas, kad nusileistų iki tokio vulgarumo lygio. Ypač tuomet, kai pora ką tik grįžo iš bažnyčios, kur prieš Dievą vienas kitam ištarė „taip“. Nesakau, kad tai yra žemas ar aukštas lygis. Tiesiog negalima to toleruoti, to būti negali“, – įsitikinusi vestuvių planuotoja.
Tiesa, ji pastebėjo, kad vestuvių šventimo tradicijos šiek tiek keičiasi. Žaidimų vestuvių metu pradedama atsisakyti.
„Paprastai jaunavedžiai nori, kad šventė būtų graži, švelni. Pavyzdžiui, šalia ežero džiazą atlieka moteris, į ją žiūri jaunavedžiai, sėdintys prie baltai papuoštų staliukų. Kiti nori daug garso, lazerių, šviesų. Visa tai ir yra pateikiama. Vestuves tikrai galima suorganizuoti labai smagiai ir be jokių vulgarių ir su etika prasilenkiančių žaidimų“, – mano K. Kaikarienė.
Nemokame švęsti be juokdarių
Jai pritarė ir vestuvių planuotoja Laura Vagonė. Švenčių specialistė įsitikinusi – lietuviai tiesiog nemoka švęsti.
„Aš manau, kad ilgainiui neturėtų likti tokios profesijos kaip vestuvių vedėjas. Lietuviai turėtų išmokti švęsti nevaikomi, kaip geba užsieniečiai, nes kai suaugę žmonės žaidžia tokius juokingus, dažniausiai ir vulgarius, žaidimus, tai yra absurdas. Deja, lietuviai yra santūrūs ir jiems vis dar reikia vadovaujančio žmogaus. Tikiuosi, kada išmoksime švęsti nelinksminami juokdarių“, – pastebėjo L. Vagonė.
Vis dėlto ji nemano, kad taip elgtis vestuvių metu dažniausiai priverčia jų vedėjai. Ne paslaptis, kad šventės pramogos paprastai yra suderinamos su jaunavedžiais, kurie išsako savo pageidavimus.
Patyčios praranda populiarumą
„Kiekvienas profesionalus vestuvių vedėjas derina žaidimų sąrašą, klausia, kokio aktyvumo jie turi būti, netikiu, kad šiais atvejais žmonės buvo verčiami dergtis iš savęs. Yra dar žmonių, kurie savo vestuves įsivaizduoja tokias, kokios buvo organizuojamos prieš 20 metų – pataikyti ant tarpukojo kabančia adatą į butelį, nusegti segtukus nuo įvairiausių vietų, užsirišus akis, tačiau, mano nuomone, suaugę žmonės neturėtų iš savęs, o kiti iš jų, tyčiotis“, – aiškino vestuvių planuotoja.
Ji taip pat pasidžiaugė, kad vis dėlto vestuvių tendencijos Lietuvoje keičiasi. Pavyzdžiui, pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriama ne patyčioms iš kitų, o šventės elementų kokybei.
„Daug dėmesio skiriama maistui, gerai muzikai, vestuvių vietai. Labai dažnas atvejis, čia turbūt irgi parodo šventimo įpročių pokyčius, kad poros ateina ir dėkoja: „Ačiū, kad per vestuves mūsų niekas nevarinėjo“. Švęsti galima ir be to“, – įsitikinusi L. Vagonė.
