Jis pripažįsta nuoširdžiai nesuprantantis, ko reikia dabartiniam jaunimui ir pasakoja, kad per 1,5 mėnesio pasikeitė visas nedidelio sušių baro personalas.
Personalo atrankos bendrovės „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė DELFI sakė, kad tai lemia jaunimo požiūris į darbą aptarnavimo srityje, kurią jie laiko tik laikina stotele tolesnėje karjeroje.
„Vienas pasakė, kad išeina, nes nebeįdomu dirbti virtuvėje ir per mažai pinigų. Viena mergina išėjo iš darbo po 1,5 savaitės, nes jai irgi nebepatiko, antra mergina nori išeiti, nes gauna minimalią algą, nors taip buvo sutarta ją priimant. Algos mokėjimo dieną paaiškėjo, kad ji manė, kad minimalus atlyginimas yra ne toks, koks nustatytas. Taigi jaunimas eina dirbti, bet net nežino, koks yra minimalus atlyginimas“, – DELFI pasakojo verslininkas.
„Juk tai yra darbas be jokios atsakomybės: reikia išsivirti ryžius, susipjaustyti daržoves ir sukti sušius. Tačiau jis irgi nusprendė išeiti, nes nutarė, kad nebenori dirbti“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak Mariaus, rasti žmogų, mokantį gaminti sušius, labai sunku, nes tokių nėra, juos reikia išmokyti. Tam prireikia bent mėnesio.
„Buvo tokių, kurie tiesiog norėjo pinigų, bet neturėjo jokios motyvacijos mokytis ir dirbti. Buvo atvejų, kai sutardavome, kad ateis pabandyti dirbti, bet nei ateina, nei paskambina. Paskambinus praneša: ai, tiesa, neateisiu. Aš neįsivaizduoju, kodėl taip yra, bet atsakomybės nulis, net nepaskambina, jeigu nusprendžia neateiti į susitikimą“, - kalbėjo pašnekovas.
Jo teigimu, jeigu įvyksta trys iš penkių suplanuotų susitikimų su kandidatais į darbuotojais, tai jau daug, jeigu du – normalu.
„Kiti nei parašo, nei kitaip praneša, kad neateis, gerai, jei pakelia ragelį ir išlemena, kad neateis. Žodžiu, jokios atsakomybės“, - sakė Marius.
Dabar verslininkas pripažįsta besižvalgantis į kiek vyresnius darbuotojus, nes tvirtina, kad jie turi daugiau atsakomybės.
„Aš suprantu, kad žmonės gali išeiti, jų planai gali keistis, bet mes prašome bent pranešti iš anksto, o jie praneša, kad išeina rytoj. Pavyzdžiui, vienas darbuotojas ketvirtadienį pranešė, kad turi bilietą šeštadieniui į užsienį ir išeina iš darbo. Mums juk reikia rasti kažką kitą į jo vietą“, - kalbėjo pašnekovas.
Jis pasakoja pasiūlęs išeitį padavėjoms, kad šios daugiau uždirbtų, bet ir tai nepavyko.
„Pasiūlėme padavėjoms prie algos prisidurti kepant klientams karštus sumuštinius ir verdant sriubą, už tai pažadėjome papildomai sumokėti. Tačiau atėjus kitą dieną į darbą radome apšnerkštus staliukus ir jokios sriubos, paklausėme, kodėl nevirė sriubos, jos atsakė, kad šiandien nusprendė nevirti. Griežtesnio žodžio pasakyti negali, nes įsižeis, trenks durimis ir išeis“, - pavyzdį pašnekovas.
Dar viena problema – vagystės.
„Turiu draugus, kurie valdo picerijų tinklą. Vienas jų artimas žmogus pateko į vakarėlį pas vieną iš darbuotojų, tai įsivaizduokite, visi produktai namuose: majonezas, padažai, dešros ir pan. buvo parnešti iš picerijos“, - pasakojo Marius.
Lemia požiūris į maitinimo įstaigas
„Jaunimas darbą kavinėje priima kaip pradžių pradžią savo karjeroje, kur galima padirbti laikinai arba sezono metu. Tačiau jie dažniausiai nemato karjeros perspektyvų, todėl į darbą kavinėse jaunimas žiūri gana atsainiai, todėl darbdaviams tenka šiek tiek nukentėti, nes kai nuolat keičiasi personalas, yra nuostolinga“, - DELFI komentavo ji.
Didesnėms maitinimo įstaigoms pašnekovė pataria sudaryti galimybę jaunimui kilti bent minimaliais karjeros laiptais.
„Tuomet atsiranda didesnė tikimybė, kad jaunas žmogus ten pasiliks. Pavyzdžiui, galbūt padirbėjęs padavėju žmogus gali tikėtis tapti pamainos vadovu ir pan. Galiu pasakyti, kad mažos įmonės susiduria su problema, kad yra dažna jaunimo kaita, didesnėms įmonėms šiuo požiūriu gal kiek paprasčiau“, - kalbėjo R. Karavaitienė.
Be to, aptarnavimo sektorius yra vienas iš mažiausiai apmokamų šalyje.
„Ne paslaptis, kad klientų aptarnavimo srityje daugiausiai uždirbama iš arbatpinigių, o euro įvedimas pakoregavo ir arbatpinigių kiekį, žmonės atsargiau juos dalija“, - sakė ji.
Pašnekovė nenorėtų sutikti su nuomone, kad jaunimas yra problematiškesni darbuotojai nei vyresnė karta.
„Mes patys esame priėmę jaunimo ir jie yra tikrai puikūs darbuotojai, greitai prisiderina, yra lankstūs, mokantys užsienio kalbas, dirbantys su technologijomis“, - sakė R. Karavaitienė.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2015 m. liepos 1 d. buvo registruota 26,8 tūkst. jaunų bedarbių iki 29 m. amžiaus.
Teko patirti sunkumų ieškant darbo? Susidūrėte su darbdavio arogancija ir užmokesčio neatitinkančiais reikalavimais? O gal esate darbdavys, kuris pavargo nuo nenorinčių dirbti ir fantastiškas sąlygas keliančių darbuotojų? Pasidalinkite savo patirtimi! Rašykite žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt:
