Šis retas susitikimas buvo surengtas Turkijos prašymu, kai kompromisų nepripažįstantis prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė nebegalintis tęsti derybų su kurdais, kai vykdomi išpuoliai prieš Turkijos taikinius.
Turkijos kariniai lėktuvai vėliau smogė kurdų kovotojams šalies pietryčiuose, kai ta grupuotė apšaudė saugumo pajėgas, pranešė armija. Ankara praeitą savaitę pradėjo smūgius prieš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) taikinius šiaurės Irake – tuo pačiu metu, kai buvo pradėtos atakos prieš IS pozicijas Sirijoje, nors kurdų kovotojai įnirtingai kaunasi su džihadistais.
„Visi sąjungininkai išreiškė tvirtą palaikymą Turkijai; mes visi esame solidarūs su Turkija. Griežtai smerkiame teroristų atakas“, – NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė po Aljanso ambasadorių susitikimo Briuselyje.
J.Stoltenbergas pridūrė, kad Turkija, kurios ginkluotosios pajėgos yra antros didžiausios Aljanse po Jungtinių Valstijų, neprašė karinės pagalbos. Jis taip pat sveikino vienintelės musulmoniškos NATO šalies suintensyvintus veiksmus prieš IS.
Turkijos parlamentas trečiadienį planuoja surengti nepaprastąjį posėdį, kuriame aptars grėsmes saugumui.
Ankara paprašė antradienį surengti visų 28 Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių susitikimą po praeitą savaitę Turkijos pietiniame pasienio mieste Suruče įvykdyto kruvino mirtininko sprogdintojo išpuolio, siejamo su IS ir nusinešusio 32 žmonių gyvybes.
Tuo tarpu kurdai įtaria Turkijos vyriausybę sudarius sandorį su IS, nors Ankara tai kategoriškai neigia. Po sproginimo Suruče, kurio dauguma aukų buvo kurdų aktyvistai, PKK surengė kelis mirtinus išpuolius prieš turkų policiją.
Ankara, kuri kartu su sąjungininkėmis Vakaruose oficialiai laiko PKK teroristine organizacija, 2012 metų pabaigoje pradėjo taikos derybas su tos organizacijos kalinamu lyderiu Abdullah Ocalanu ir susitarė dėl paliaubų.
Netikėtas Ankaros politikos posūkis pastarosiomis dienomis Vakarų sostinėse iškėlė klausimų, ar Turkija, kuri baiminasi nepriklausomos kurdų valstybės susikūrimo prie jos pietinių sienų, yra labiau suinteresuota pašalinti IS grėsmę, ar suvaržyti kurdų pajėgumus.
Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen antradienį sakė Turkijos diplomatijos vadovui, kad Berlynas palaiko Ankaros kovą prieš IS, bet yra „susirūpinęs dėl intervencijos prieš PKK“.
„Tvirtai pasakiau, kad vykstant bet kokiam taikos procesui reikia elgtis santūriai ir kad taikos procesas su kurdais Turkijoje neturėtų būti sutrikdytas arba nutrauktas“, – U.von der Leyen sakė vykdama į Malį.
Nyderlandų ambasadorė NATO Marjanne de Kwaasteniet sakė, kad Turkija ir PKK „turėtų tęsti taikymąsi“.
Europos Komisija savo ruožtu nurodė, kad jos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris praeitą savaitgalį kalbėjosi telefonu su Turkijos premjeru Ahmetu Davutoglu ir išreiškė palaikymą „tvirtiems veiksmams prieš IS“, bet taip pat „pabrėžė, kad būtina laikytis proporcingumo visuose veiksmuose prieš PKK“.
Apie 30 kurdų atstovų surengė piketą prie Europos Parlamento pastato Briuselyje, prasidėjus NATO pasitarimui.
„Turkija kariauja ne prieš IS, bet prieš kurdus“, – sakė Kurdų nacionalinio kongreso vadovas Zubeyiras Aydaras.