Kodėl mums norisi saldumynų
Dauguma žmonių potraukį saldumynams supranta kaip valios trūkumą, tačiau tai nėra tokia paprasta problema, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Gydytojai dietologai tvirtina, kad priklausomybė nuo cukraus turi tris pagrindines priežastis.
Pirmoji ir mažiausiai kenkianti – potraukis saldumynams dėl neteisingo raciono ar griežtos dietos. Jeigu esate gyvi vien žolėmis ir oru ar laikotės mažai angliavandenių turinčios dietos, tuomet organizmas stengiasi kompensuoti energijos deficitą, versdamas jus rinktis tai, kas saldžiausia ir turi daugiausia riebalų.
Antra priežastis – įprotis problemas „užkąsti“ saldumynais. Tai yra psichologinės priklausomybės nuo cukraus variantas. Paprastai už tai turime būti dėkingi „geranoriškiems“ artimiesiems, kurie vaikystėje mus ramino ne apkabinimais, o saldainiais. Arba stengdavosi papirkti: eikime pas gydytoją ir aš tau nupirksiu torto, tik neverk. Ir dabar, praėjus daugybei metų, sulaukęs vadovo priekaištų, suaugęs žmogus eina į kavinę ir nusiperka saldaus kekso.
Trečia ir pati sudėtingiausia priklausomybės nuo cukraus priežastis – įgimtas smegenų seratonino sistemos defektas. Šiuo, beje, gana paplitusiu atveju, saldumynai yra priemonė, kuri leidžia numalšinti nerimą ir pagerinti nuotaiką. Į organizmą patekusi gliukozė didina hematoencefalinio barjero smegenyse pralaidumą amino rūgščiai triptofanui, iš kurio smegenyse sintetinamas seratoninas – tai nuotaiką normalizuojantis hormonas.
Kuo cukrus pavojingas?
Nuo pat vaikystės mes įpratome girdėti, kad valgant daug saldainių sugenda dantys. Tikrai, taip yra iš tikrųjų, dantų ėduonis – šių laikų rykštė ir stomatologų galvos skausmas – tiesiogiai priklauso nuo suvartojamų cukrų, ypač paprastų ir lengvai įsisavinamų, kiekio.
Be to, vadinamieji „paprastieji cukrūs“ organizmo yra akimirksniu pasisavinami ir paverčiami riebalais, o toliau problema tik gilėja, kadangi riebalinio audinio perteklius geba mažinti insulino hormono aktyvumą, o šio hormono paskirtis – utilizuoti gliukozę kraujyje. Dėl to išauga cukrinio diabeto – sunkios ligos, reikalaujančios nuolatinės savikontrolės ir cukraus kiekį mažinančių medikamentų vartojimo – rizika.
Apie antsvorio ir nutukimo kenksmingumą neverta net kalbėti, ši problema žinoma bemaž visiems.
Be diabetą lydinčių komplikacijų, cukraus perteklius kraujyje didina grybelinių ir infekcinių susirgimų tikimybę, o patogeniniai žarnyno organizmai labai teigiamai reaguoja į saldumynus, todėl sėkmingai dauginasi virškinamajame trakte, skatina disbakteriozę ir pažeidžia vidaus organų veiklą.
Daug seratonino turintys produktai
Kadangi pagrindinė ir sudėtingiausia potraukio saldumynams priežastis yra seratonino trūkumas organizme, būtų logiška stengtis visais įmanomais būdais didinti jo kiekį. Tam svarbu žinoti, kokiuose maisto produktuose gausu seratonino pirmtako – nepakeičiamos amino rūgšties triptofano.
Lydyti sūriai – 500 mg šimte gramų produkto;
Olandiškas sūris ir kiti kietieji sūriai – 790 mg triptofano šimte gramų produkto;
Soja – 714 mg šimte gramų produkto;
Žirneliai, pupelės, pupos – 260-280 mg šimte gramų produkto;
Mėsa (kalakutiena, jautiena), kiaušiniai, šampinionai – 200-230 mg šimte gramų produkto;
Varškė – 180-210 mg šimte gramų produkto;
Grūdinės kultūros, makaronų gaminiai – 120-180 mg šimte gramų produkto;
Duona (ruginė, kvietinė) – 70-100 mg šimte gramų produkto;
Pienas ir rauginto pieno produktai – 40-50 mg šimte gramų produkto;
Vaisiai ir daržovės – 5-30 mg šimte gramų produkto.
Pakanka prisiminti, kad iš esmės žmogus su maistu turi gauti apie vieną-du gramus triptofano, tuomet seratonino poreikis bus visiškai patenkintas.
Jeigu be saldumynų viskas atrodo pilka ir kelia depresiją, kreipkitės į dietologą ar psichologą. Tai sudėtinga problema ir ją padėti spręsti gali tik kvalifikuotas specialistas.
Gydytojai dietologai mano, kad kovoti su psichologine priklausomybe nuo cukraus gali padėti ir saikingas fizinis krūvis, pavyzdžiui, pritūpimai. Net jeigu esate biure, išeikite į tuščią patalpą ir pajudinkite rankas ar kojas, pašokinėkite, padarykite keletą pritūpimų. Saldumynų poreikis sumažės.
Prisiminkite, kad pradėti kovą su priklausomybe nuo saldumynų galima tik sutvarkius savo mitybą ir gyvenimo būdą. Nereikia leisti, kad jus užvaldytų „žvėriškas“ apetitas ir alkio jausmas nustelbtų visus jūsų troškimus. Kur kas geriau kartkartėmis šiek tiek užkąsti (tik nedidelėmis porcijomis), teikiant pirmenybę vaisiams ir daržovėms, kuriuose pakankamai daug angliavandenių ir kurie suteikia organizmui pasisotinimo jausmą.
Venkite pyragėlių, bandelių ar saldainių, o jei jau visiškai negalite be to apsieiti, pasirūpinkite diabetu sergantiems žmonėms skirtais dietiniais produktais, kuriuose nėra gliukozės, kuri pakeičiama naudingesne fruktoze. Skonis dėl to nei kiek nesuprastėja.
Kodėl negalima visiškai atsisakyti cukraus
Kraštutinumai niekada nėra gerai, tad neabejokite, kad visiškai atsisakęs cukraus žmogus ilgai netvers. Paaiškinsime, kodėl. Nesant cukraus neišvengiamai pažeidžiamas normalus kraujotakos procesas galvos ir nugaros smegenyse, kas labai greitai gali baigtis rimtais arteroskleroziniais pažeidimais ar trombozėmis.
Normalus cukraus kiekis kraujyje užkerta kelią reumatiniams susirgimams, įskaitant ir artritus.
Be cukraus neįmanomas normalus tokių vidaus organų kaip blužnies ar kepenų funkcionavimas.
Tad, kam save bausti, visiškai atsisakant saldumynų? „Doce vita“ proto ribose – labai puikus dalykas.
