Sėdint mūsų stuburas gauna didesnes apkrovas nei stovint. Mūsų nugaros raumenys vargsta negalėdami išlaikyti tiesios įtemptos padėties ir nevalingai išlinksta į priekį, trumpėja ir klubų raumenys, nes sėdint yra nuolat sulenktoje padėtyje, kaklas išsikiša į priekį. Deja, dar nėra sukurta tokios kėdės, kurioje sugebėtumėme ilgą laiką išlikti tiesūs ir nesusikūprinę.
Netinkamas ir nepatogus sėdėjimas, prastas apšvietimas, ilgos darbo valandos vargina ir akis. „Optikos pasaulio" gydytojo oftalmologo Rimo Jakšto teigimu, nuolat žiūrint į vieną tašką, kyla akių raumenų spazmai, slopinamas mirksėjimo refleksas, akys sausėja.
Sėdėjimo pasekmes gali palengvinti keletas patarimų. Visų pirma, sėdimam darbui patartina rinktis kuo statesnę kėdę, geriau be ratukų.
Antra, būtina pasirūpinti, kad darbo vietoje kompiuterio ekrano centras būtų žemiau akių linijos, o atstumas nuo jo iki akių – ne mažesnis, kaip 40-45 cm., būtų tinkamas vietinis ir bendras apšvietimas.
Privalu kontroliuoti sėdėseną – kelius laikykite stačiu kampu, apatinę nugaros dalį įtraukite kaip ir pilvo presą, nepaleiskite menčių – suveskite jas.
Jei turite galimybę, 15-20 minučių kėdę iškeiskite į didelį kamuolį – sėdėdami ant jo, privalėsite išsitiesti, pasitempti. Taip pat, jei tik atsiranda galimybė, stovėkite, juk posėdžiauti galima ir stovint. Be to, trumpos pertraukėlės ir mankšta padeda atpalaiduoti akis. Jei prie kompiuterio tenka sėdėti dažnai, anot didžiausio optikų salonų tinklo specialistų, tam gali pasitarnauti ir akiniai su rausvo atspalvio akinių lęšiais. Juose esantis filtras blokuoja mėlynos ir žalios spalvos spinduliavimą, mažina akių nuovargį.
Verta kas 20-30 minučių atsistoti, prasitampyti, atpalaiduoti raumenis, pasivaikščioti ir pasirąžyti.
