Deja, katė dingo ir kažkur išsivedė kačiukus. Parsivedė likusius gyvus du jau po 3 mėnesių, kai jie buvo sulaukėję paaugliukai. Negalime suprasti, kodėl, bet žmonės juos puolė gaudyti tikėdamiesi, kad ir po trijų mėnesių jiems vieta paruošta ir laukia! Mūsų neįspėję, nepasitarę gaudė plikom rankom kačiukus, tie tas rankas apdraskė, apkandžiojo. Tada kačiukai buvo karatine, siekiant sužinoti, ar neserga pasiutlige kažkokiame garaže, kur prie jų niekas nepriėjo, neprisilietė. Gyvūnai apskritai prarado kažkokią viltį pasitikėti žmogumi, patyrė siaubingą stresą ir ne kartą. Buvo ruduo. Reikėjo juos arba į gatvę paleisti žiemai arba kažkur padėti. 3 savaites karantinuotus, šiltai sėdėjusius paleisti buvo žiauru, tik gaila, kad jų likimas niekam be mūsų neberūpėjo.
Abu mažylius paėmė globėjas Aleksas. Vieną, Merliną, pavyko padovanoti. Nepavyksta padovanoti Pūzlio. Vėliau reikėjo Pūzlį paimti į kitą globos vietą, kol globėjas gydėsi. Bet naujoje vietoje gyvūnas atsigavo, naujieji globėjai galėjo skirti kur kas daugiau laiko. Apsidžiaugėme, kad globa Vilniuje (prieš tai buvo Pabradėje), bus lengviau padovanoti gyvūną. Deja, vėl žemė iš po kojų...
Pūzlį pradėjo skriausti naujųjų globėjų augintinis. O Pūzlis nusileidžia, atgal nemoka duoti. Vėl daina nuo pradžių, vėl ieškoma globa... Išvada: negaudykite jokių laukinių kačių ir kačiukų, jei patys neketinate socializuoti, rūpintis ir globoti tiek, kiek reikės. Kodėl keliems savanoriams kažkieno „geras darbas“ kainuoja marias laiko ir jėgų, o gyvūnui – gyvenimą žalojantį, nepagydomą stresą?
Reikia globos, kur Pūzlis bus vienas, globėjas galės su juo būti, padrąsinti gyvenimui. Pūzliukas yra geros širdelės kačiukas. Jis nepiktas, tiesiog be galo bailus. Iš tos baimės šnypščia, kai kas nors bando prie jo prieiti, bet niekada nepuola ir nekanda. O kai paimi ant rankų, visi piktumai išgaruoja – glostai jį ir po kiek laiko išgirsti tylų tylų murkimą, kuris vis stiprėja ir stiprėja. Labiausiai mėgsta kai kasai paausius ir pasmakrę, tada patiria tikrą palaimą.
Pūzliui labai reikia žmogaus meilės ir šilumos. Namuose jis mėgsta ramybę ir tylą. Tada jis gali atsipalaiduoti, pradeda nedrąsiai uostyti namus ir pažinti pasaulį. Žaidžia taip pat nedrąsiai letenėle judindamas daiktus. Pūzlis – mažo sudėjimo, smulkutis, panašu, kad didelis ir neaugs. Manytina, kad pripratęs prie žmogaus bus pats meiliausias ir geriausias draugas, kuris atneš daug šypsenų ir sukurs daug gražių atsiminimų. Miestas – Vilnius, bet esant būtinybei, būtų galima ieškoti transporto ir kitur.
Mūsų kontaktai – tel. 8 689 73 782, 8 615 58 898, el.p. info@rainiukas.lt (VšĮ „Rainiukas“, Vilnius). Draugaukime ir socialiniame tinkle.