„Futbolas – labai specifinis verslas, kuriame ypatingą svarbą turi emocijos“, – konstatuoja O. Jaroszas.
Ir šyptelėjęs prisimena istoriją, kuomet puikios pergalės į padebesius pakeltas vieno klubo prezidentas rūbinėje pažadėjo visiems komandos nariams 50 proc. atlyginimo dydžio premijas, o kitą dieną apsižiūrėjęs biudžete rado kelių šimtų tūkstančių skylę.
Pats O. Jaroszas nė iš tolo neprimena jachta į treniruotes futbolininkus plukdinusio Vladimiro Romanovo ar pasaulinio lygio žvaigždes į Dagestano stepes suvežusio Machačkalos „Anži“ savininko Suleimano Kerimovo.
36-erių vyriškis, apsivilkęs dalykinį kostiumą ir retai į šoną padedantis kelioninį lagaminą su ratukais, godžiai ryja skaičius ne iš rungtynių statistikos protokolo, o iš finansų ataskaitų.
Mokslus Šveicarijoje, Prancūzijoje ir Kanadoje baigęs lenkas, kalbantis penkiomis kalbomis, dirba Europos klubų asociacijos (ECA) administracijoje, kurioje yra atsakingas už ryšius su organizacijos nariais.
2008 metais suformuota ECA vienija 214 žemyno futbolo klubų, tarp kurių yra ir Vilniaus „Žalgiris“.
Lietuvos čempionai į Miuncheno „Bayern“ (Vokietija) valdybos pirmininko Karlo-Heinzo Rummenigge vadovaujamą asociaciją buvo priimti šį mėnesį, įgyvendinę vienintelį įstojimo kriterijų: per penkerius metus mažiausiai tris kartus pasirodyti UEFA turnyruose.
Anksčiau ECA priklausė dabar jau sunykęs Panevėžio „Ekrano“ klubas, o jo prezidentas Aušrys Labinas buvo deleguotas į įtakingą UEFA klubų varžybų komitetą.
ECA pakeitė 18 galingiausių Europos ekipų būrusį elitinį G-14 klubą, kuris ne kartą kumščiavosi su UEFA ir FIFA dėl kompensacijų už žaidėjus, išleidžiamus į savo šalių rinktines, ir net grasino kurti suverenią stipriausių žemyno komandų lygą.
Bet schizma neįvyko: UEFA prezidentu išrinkus Michelį Platini, klubai sutiko suformuoti naują ir oficialiai pripažintą struktūrą, kurios būstinė iš Briuselio (Belgija) persikėlė į UEFA pašonę – Nioną (Šveicarija).
„M. Platini norėjo kalbėtis su klubais ir nusprendė pakviesti juos prie stalo, bet tam reikėjo naujos platformos. Mainais jis pažadėjo suteikti oficialų statusą“, – organizacijos, įgaliotos atstovauti Europos klubams santykiuose su UEFA, FIFA ir ES institucijomis, ištakas prisiminė O. Jaroszas.
Su DELFI jis kalbėjosi apie žemyno turnyrų ateitį, prieštaringai vertinamą finansinės klubų drausmės reguliavimą, komandų pinigines, FIFA prezidentą Seppą Blatterį, Pakruojo „Kruojos“ pasirodymą Lietuvoje ir Europoje bei dvejų metų senumo istoriją, kuomet įniršę „Žalgirio“ sirgaliai tribūnoje išskleidė transparantą su užrašu „F**k UEFA“.
– Senas lietuviškas priežodis byloja, kad draugus reikėtų laikyti arti savęs, o priešus – dar arčiau. Ar būtent apie tai mąstė M. Platini, kuomet kūrėsi ECA? – DELFI paklausė O. Jaroszo
– Nemanau, nes M. Platini nėra grynas politikas. Jis – buvęs žaidėjas, todėl puikiai išmano klubų reikalus. Kuomet M. Platini siekė prezidento posto, jį palaikė mažos ir vidutinio dydžio federacijos, nes jis žadėjo atnaujinti UEFA. Jūsų priežodis yra teisingas, bet šiuo atveju tinkamesnė generolo Charleso de Gaulle'io frazė: politikoje nėra priešų, tik interesai. M. Platini suprato, kad geriau kalbėtis su žmonėmis nei juos ignoruoti. Be to, jis yra geras K. H. Rummenigge bičiulis.
– ECA šiemet pavyko padidinti išmokas, kurias iš UEFA gauna žemyno klubai. Ar dabar situacija yra teisinga jūsų organizacijos narių atžvilgiu?
– Nepasakyčiau, kad mūsų darbas – tik kaulyti daugiau pinigų. Esame tam, kad kartu formuotume futbolo veidą Europoje. Be abejo, be pinigų nebus ir veido. Bet dar daugiau lemia tai, kaip jie panaudojami. Pavyzdžiui, finansinių sąžiningo žaidimo taisyklių idėją suformavo pati ECA, nors žiniasklaidoje apie tai retai užsimenama. Kitas realizuotas mūsų pasiūlymas – UEFA Jaunimo lyga.
ECA taip pat labai svarbu užtikrinti konkurenciją. Futbolas nėra įprasta pramonės šaka, kur kiekvienas gamintojas siekia monopolijos. Futbole reikalingos bent dvi komandos, kitaip nieko nebus. Ir klubai tai supranta. Prisiminkite finansinę injekciją, kurią „Bayern“ kadaise skyrė byrančiai Dotmundo „Borussia“, kad tik ši išgyventų. Bavarai taip pasielgė suvokę, kad rungtynės su „Borussia“ jiems atneša daugiau komercinės naudos nei bet kuris kitas mačas.
– Regis, ne visi klubai taip džiaugiasi konkurencija. Remiantis precedentu, 2013 metais „Žalgiris“ turėjo pakeisti dėl sutartų rungtynių skandalo diskvalifikuotą Stambulo „Fenerbahce“ Europos lygos grupių etape. Bet UEFA nusprendė traukti burtus, kuriai komandai atiduoti laisvą vietą. Futbolo kuluaruose tuomet kalbėta, kad tokią išeitį UEFA klubų varžybų komitetui pasiūlė A. Labinas.
– A. Labinas į savo pareigas buvo išrinktas kaip žemiausią reitingą turinčių šalių krepšelio, o ne „Ekrano“ ar Lietuvos atstovas. Todėl jis buvo įpareigotas atstovauti visai grupei šalių, o ne tik savo tėvynės klubams. Toks pat principas galioja į Europos Komisiją patekusiems pareigūnams.
Negaliu jums tiesiai pasakyti, kaip buvo tuo atveju, nes nepamenu visų detalių. Bet yra taisyklės ir reglamentai, kuriais reikia griežtai vadovautis. Manau, taip ir buvo pasielgta.
– Šią vasarą UEFA leido „Kruojai“ dalyvauti Europos lygos atrankoje, nors turėjo įspėjimų apie galimą komandos dalyvavimą sutartose rungtynėse. Kaip vertinate pakruojiškių rezultatą atsakomosiose rungtynėse su Balstogės „Jagiellonia“ (0:8)?
– Jei įrodomas klubo dalyvavimas lažybose, UEFA privalo jį pašalinti. Bet pirmiausia reikalingi įrodymai. Mes gavome signalą iš vieno klubo, kad „Kruoja“ gali turėti ryšių su lažybomis. Tada informavome apie tai UEFA. Daugiau ECA nieko negalėjo padaryti.
– Užsiminėte apie finansines „Fair Play“ taisykles. Kaip smarkiai skiriasi klubų nuomonės dėl šio siekio prievarta apriboti jų išlaidas?
– Prabėgus penkeriems metams matome, kad klubai dar neįgyvendino pagrindinio taisyklių principo – subalansuoti pajamas ir išlaidas. Bet praradimai jau yra gerokai mažesni. UEFA statistika rodo, kad pastaraisiais metais sumažėjo klubų įsiskolinimai, sumenko žaidėjų atlyginimų infliacija.
Žinoma, naujokai skundžiasi, kad taisyklės blokuoja jų siekį investuoti į komandos sudėtį ir taip nuo konkurencijos apsaugo tokius flagmanus kaip „Bayern“ ar „Barcelona“. Bet svarbiausias finansinio „Fair Play“ tikslas – apsaugoti visus klubus nuo nepamatuotos rizikos.
Futbolas – labai specifinis verslas, kuriame ypatingą svarbą turi emocijos. O pastarąsias lemia rezultatai. Pavyzdžiui, visą „Žalgirio“ sezoną apibūdina vos dvejos rungtynės su „Malmo“ Čempionų lygos atrankoje – ne tik sportiniu, bet ir finansiniu aspektu. Nesu girdėjęs kitos tokios verslo šakos, kurioje kompanija per vieną dieną sukurtų arba prarastų 30 proc. metinių pajamų.
– G-14 organizacija praeityje kūrė planus sukurti nuo UEFA nepriklausomą klubų turnyrą, panašų į modernią krepšinio Eurolygą. Ar ECA perėmė iš savo pirmtakės tokias idėjas?
– Mes visada mąstome, kaip patobulinti esamą varžybų formulę. Bet nenorime kurti kažkokios uždaros lygos. Galvojame tik apie tai, kaip sustiprinti dabartinius du turnyrus prieš 2018-2021 metų ciklą. Tai – sunki užduotis, nes reikia suderinti daugybę skirtingų interesų. Žinoma, visiems patiktų, jei į Čempionų lygą įsilietų daugiau šviežaus kraujo, daugiau komandų iš mažų šalių. Bet reikia nepamiršti, kad lygos pajamas generuoja didieji klubai. Jei „Žalgiris“ patektų į grupių varžybas, iškart užsitikrintų 8 mln. eurų. Tačiau tuos pinigus atneštų ne pats „Žalgiris“, o klubai, su kuriais jis žaistų – Londono „Chelsea“, Madrido „Real“ ir t.t.
– Kokio biudžeto reikia „Žalgiriui“, kad jis galėtų žaisti Čempionų lygos grupių etape?
– Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad pinigai nėra lemiamas veiksnys. Man asmeniškai vien patekimas į Čempionų lygą nėra rimtas tikslas. Tai, ko iš tiesų reikia klubams, yra nuosekli strategija ir planas.
Kaip jau sakiau, futbolo verslas priklauso nuo emocijų ir sėkmės. Vienas centimetras aikštėje gali visiškai pakeisti klubo situaciją. Kliautis tuo, kad žaidėjas pataikys į vartus, o ne į virpstą, yra didelė klaida. Ir ją daro daugelis komandų Rytų Europoje ir Baltijos šalyse. Jos galvoja apie trumpalaikius siekius, kurie futbole apima savaitę ar mėnesį. O iš tiesų dėmesį reikia sutelkti į penkerių-dešimties metų laikotarpį.
Yra klubų, kurie visas savo pajamas išleidžia žaidėjų rinkoje. Nenormalu, kai 80 proc. biudžeto nukeliauja futbolininkų atlyginimams, o administracijos darbuotojams nėra iš ko mokėti. Tuo tarpu gera jaunimo akademija klubui paprastai kainuoja apie 300-400 tūkstančius eurų. Teoriškai iš jos galima suburti visą vienuolikę, neišleidus nė cento perėjimo mokesčiams. Tik tam reikia laiko ir kantrybės, kurios paprastai neturi nė vienas klubo direktorius ar prezidentas.
Sėkmingiausias pavyzdys – šveicarų „Basel“. Taip, šis klubas yra gerokai turtingesnis už „Žalgirį“. Bet palyginus su konkurentais Europoje, „Basel“ biudžetas atrodytų visai kuklus. Pavyzdžiui, už televizijos transliacijų teises „Basel“ uždirba 2,5 mln. eurų, o anglų „Stoke“ – 40 milijonų. Ir kas teisingiau panaudoja surenkamas lėšas? Kitas pavyzdys – bosnių FK „Sarajevo“. Po dešimties nesėkmingų metų jie nusprendė sukurti naują klubo strategiją. Ir tuomet sugebėjo prisivilioti investuotoją iš Malaizijos, juos ėmė remti aviakompanija.
Dar vieną klubą pozityvioms permainoms paskatino ne kas kitas, o „Žalgiris“. Kuomet vilniečiai prieš dvejus metus eliminavo Poznanės „Lech“ iš Europos lygos, klube kilo krizė. Teko sukurti ilgalaikį plėtros planą iki 2020 metų, kuris apima rinkodarą, infrastruktūros vystymą, socialinius tinklus. Dabar „Lech“ progresas akivaizdus.
– Ar Europos klubai per ECA neketina pareikšti bendros pozicijos FIFA korupcijos skandalo ir būsimų neeilinių prezidento rinkimų atžvilgiu?
– Neformalių susitikimų ir pasitarimų šia tema buvo. Bet nepriklausomai nuo to, ką apie FIFA galvoja klubai, prezidentą renka ne jie, o nacionalinės federacijos. Keturi ar penki Vengrijos klubai jau buvo nusprendę viešai palaikyti Jerome'ą Champagne'ą gegužę vykusiuose eiliniuose rinkimuose. Tačiau jam nepavyko net surinkti penkių federacijų parašų, reikalingų norint iškelti savo kandidatūrą. Tai rodo, kad mūsų galimybės šioje vietoje yra labai ribotos.
Iš dalies tai logiška, kadangi FIFA, neskaitant pasaulio klubų taurės, daugiau nerengia jokių varžybų klubams. FIFA – ne mūsų daržas, bet mes norime būti girdimi. Pavyzdžiui, kuomet buvo svarstoma, ar 2022 metais Katare vyksiantį pasaulio čempionatą rengti žiemą, mūsų argumentų niekas nė nesiklausė.
