Interviu BNS naujienų agentūrai Saulius Skvernelis pripažino, kad pirmadienį Briuselyje vykęs Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų susitikimas dėl pabėgėlių naštos pasidalijimo buvo „labai karštas ir audringas“. Jame Lietuva įsipareigojo per dvejus metus priimti 325 pabėgėlius, dauguma iš jų turbūt bus sirai.
Pasak ministro, ES šalys supranta, kad 60 tūkst. pabėgėlių paskirstymas tėra „gaisro gesinimas“, todėl dėmesys telkiamas sienų apsaugai ir pabėgėlių grąžinimui į kilmės šalis.
– Kiek Lietuvai teks priimti pabėgėlių per dvejus metus ir kas tai per žmonės?
– Šiai minutei turime bendrą skaičių 325: 70 žmonių iš trečiųjų šalių ir 255 žmonės iš Italijos ir Graikijos. Kol kas sutarta dėl 55 tūkst. žmonių perskirstymo, liko atviras klausimas dėl 5 tūkst., jie bus paskirstyti gruodžio mėnesį. Turime tuos skaičius, kuriuos deklaravome derybų pradžioje pagal du kriterijus - gyventojų skaičių ir bendrąjį vidaus produktą. Perkėlimui iš trečiųjų šalių buvome numatę, kad galime priimti solidariai 85 asmenis, iš Italijos ir Graikijos - 240. Kadangi pabėgėlių skaičius iš trečiųjų šalių viršijo 20 tūkst. kvotą, šalys narės buvo paprašytos ieškoti kompromiso ir didinti kvotą iš Italijos ir Graikijos, tad mes 15 žmonių pakeitėme.
– Ar Lietuva yra pasirengusi priimti tiek pabėgėlių? Prieš mažiau nei du mėnesius sakėte, kad „įtempus visus pajėgumus galėtume kalbėti apie 40-50 žmonių grupę“.
– Kalbėjau apie asmenis, kurie nelegaliai patenka į Lietuvą ir apie pajėgumus, kurie šiandien yra galimi su Pabradėje esančiu nelegalių imigrantų centru. Mes šiandien kalbame apie legalią migraciją - asmenų, kuriems suteikiamas pabėgėlio statusas, perkėlimą. Tai daugiau ne mūsų ministerijos, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalai. Per dvejus metus šis skaičius atitinka Lietuvos galimybes.
– Kur pirmiausia bus apgyvendinti šie žmonės?
– Šis klausimas ne visai man. Mechanizmas, kokie žmonės, kaip ir kur, bus vėliau. Bet pradžia bus (Pabėgėlių priėmimo centre) Rukloje.
– Ar Vidaus reikalų ministerijos specialistai patys vyks į Italiją ir Graikiją?
– Mes planuojame aktyviai dalyvauti šiame procese, kalbėtis su Italija ir Graikija, kad tie asmenys, kuriuos norėtume perkelti, atitiktų mūsų šalies nacionalinio saugumo interesus, taip pat kitus interesus, galbūt darbo rinkos poreikį, galbūt socialinius, kultūrinius, istorinius aspektus. Turėtume pasiųsti vadinamuosius ryšių karininkus, kad galėtų tame procese betarpiškai ir aktyviai dalyvauti.
– Ar bus kaip nors užtikrinama, kad šie žmonės neišvyktų iš Lietuvos į turtingesnes Vakarų Europos šalis?
– Buvo tikrai labai karštas ir audringas pasitarimas, ir viena iš sąlygų yra ta, kad jie negalėtų išvykti iš tos šalies, kur gavo prieglobstį. Kitaip visos kvotos ir solidarumas prarastų prasmę.
– Kaip realiai tai įmanoma užtikrinti?
– Jie turės mūsų šalyje išduotus prieglobsčio prašytojo ar prieglobsčio turėtojo statusą patvirtinančius dokumentus ir ta sąlyga bus apibrėžta. Jeigu jie bus sulaikyti ne toje šalyje, kur buvo numatyta, numatomas grąžinimas ir sankcijos.
– Ar dešimčių tūkstančių pabėgėlių priėmimas nesukels priešingo poveikio ir dar nepaskatins didesnio žmonių gabenimo iš Šiaurės Afrikos ar Artimųjų Rytų į Europą?
– Derybose tai visuomet akcentuojamas dalykas. Dešimtys tūkstančių žmonių Italijoje ir Graikijoje yra negebėjimo užtikrinti sienos apsaugą pietinėse valstybėse, neefektyvaus gražinimo mechanizmo, galbūt netinkamo įdirbio su kilmės šalimis spragos. Visos šalys supranta, kad yra gesinamas gaisras, bet pagrindinis dėmesys kreipiamas į priežasčių šalinimą - tai kova su organizuotomis grupuotėmis, kurios užsiima nelegaliu žmonių gabenimu, išorės sienų apsauga, realus efektyviai veikiantis grąžinimo mechanizmas. Yra principas nustatyti „saugių šalių“ sąrašą - asmenims iš jų prieglobsčio procedūra bus atliekama pagreitinta tvarka, ir šansų gauti prieglobstį yra minimaliai. ES yra įvairių pavyzdžių, pavyzdžiui, Ispanija sugebėjo pakankamai efektyviai susidoroti su tais procesais, kurie šiandien kamuoja kitas valstybes.
– Kada Lietuvos sraigtasparnis išvyks į pasienio misiją Viduržemio jūroje?
– Lietuvos sraigtasparnis ir dvi įgulos į pietinių valstybių išorės sienų apsaugos misiją išvyksta rugpjūčio 1 dieną. Toks buvo (išorės sienų valdymo agentūros) „Frontex“ poreikis, mes jį pilnai patenkinome.
– Ačiū už pokalbį.
ES nepavyko sutarti dėl visų 40 tūkst. migrantų perkėlimo iš Italijos ir Graikijos
Europos Sąjungos ministrams pirmadienį nepavyko sutarti, kaip paskirstyti iš viso 40 tūkst. migrantų, daugiausia iš Sirijos ir Eritrėjos, kad Italijai ir Graikijai būtų palengvinta pabėgėlių antplūdžio našta.
Ministrai sutarė, kad spalį bus pradėtas kiek daugiau nei 32 tūkst. pabėgėlių perkėlimas į kitas šalis, nors birželį vykusiame viršūnių susitikime Bendrijos lyderiai sutarė, kad per dvejus metus iš Graikijos ir Italijos į kitas ES šalis turėtų būti perkelti 40 tūkst. pabėgėlių.
„Esame arti tikslo. Likę 8 tūkst. žmonių bus paskirstyti iki šių metų galo“, - spaudos konferencijoje sakė ES vidaus reikalų komisaras Dimitris Avramopulas.
„Esu nusivylęs, kad tai nenutiko šiandien, tačiau tai svarbus žingsnis į priekį“, - pridūrė jis.
Europos Komisija pasiūlė perkelti 40 tūkst. prieglobsčio prašytojų į kitas Europos šalis po balandį įvykusios beprecedentės migrantų laivo katastrofos Viduržemio jūroje, per kurią nuskendo beveik 800 žmonių.
ES lyderiai birželį pritarė šiam skaičiui, tačiau nesutarė, kaip turėtų būti paskirstyta pabėgėlių antplūdžio našta. Pirmiausia jie atmetė siūlymą nustatyti privalomas pabėgėlių apgyvendinimo kvotas Bendrijos šalims, o tada įsivėlė į tarpusavio ginčus, kaip paskirstyti migrantus.
Šį pusmetį ES pirmininkaujantis Liuksemburgas pranešė, kad teisingumo ir vidaus reikalų ministrai sutarė dėl 32 256 sirų, eritrėjiečių, irakiečių bei somaliečių perkėlimo iš Graikijos ir Italijos.
„Pirmieji asmenys gali būti perkelti jau šių metų spalį“, - sakė Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas, kuris taip pat yra atsakingas už migracijos reikalus.
Ministrai taip pat sutarė dėl 22 504 sirų pabėgėlių, šiuo metu gyvenančių stovyklose už ES ribų, perkėlimo, faktiškai viršydami nustatytą tikslą priimti 20 tūkst. pabėgėlių.
„Europos Sąjunga netaps tvirtove“, - sakė J.Asselbornas.
Daugiau nei 1 900 migrantų žuvo šiais metais mėgindami per Viduržemio jūrą pasiekti Europą, o šią pavojingą kelionę sėkmingai baigė apie 150 tūkst. žmonių, anksčiau šį mėnesį pranešė Tarptautinė migracijos organizacija.
Migrantai plūsta į Europą bėgdami nuo konfliktų ir bado Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose.
Kai kurios ES šalys, įskaitant Centrinės ir Rytų Europos valstybes, atmetė ankstesnius pasiūlymus nustatyti privalomas migrantų priėmimo kvotas.