Beprotiškai mėgstu rytus! Ypač jei jie vieniši, niekieno netrukdomi. Nes tai bene vienintelis laikas per dieną, kuomet galima pabūt tik su savimi, susikaupt, pasiruošt ir nusiteikt tam, kad diena būtų geresnė už praėjusią.
Anksčiau savaitgalio rytais mėgdavau traukti dar tik į bebundantį miestą – tiesiog pasisemti ryto nuotaikos senamiesčio gatvelėse. Ir iki šiandien sakau: mano miestas sekmadienio rytais – vienas gražiausių dalykų!
Tas tingėjimas, susikaupimas, lėtumas, šypsena ir tokia ramybė! Noris, kad kas rytą lankytų šie jausmai, o ne chaosas galvoje, sumaištis namuose ir dar koks piktas žodis ant liežuvio galo.
Rytas vertas pastangų. Ramiai įkvėpt ir susikaupt – tarsi prieš starto liniją, laukiant šūvio sprintui. Nes kiekvienas rytas – nauja pradžia, naujas bandymas dieną išgyvent geriau, įdomiau ir prasmingiau.
Toks vienas šiuolaikinis filosofas Robertas Smithas rašė, kad naktis – tam tikra mirtis. Kaskart prieš miegą juk atsisveikinam, rytais sakom viens kitam „labas“, net jei ir visą naktį praleidome drauge. Tad ir rytai – ne tik dienos pradžia, bet ir kasdien pasikartojantis gimimas – atsibundam su naujom jėgom, naujom mintim, šviežiais planais. Pabundam, vėl sugrįžtam į sąmoningą būklę, grįžtam į save – magijos šitame reikale sočiai.
Ir dėl to verta pabust bent pusvalandžiu anksčiau, prieš visiems kitiems namuose atmerkiant akis – tiems lėtiems rytiniams ritualams, dienos pradžios apeigoms, garantuojančioms šypseną, jėgų ir įkvėpimo likusiai dienos daliai. Bandymui užsiprogramuot, kad vakaras atneštų nuostabą – buvo beprotiškai graži diena!
Išbandyk bent kažką iš šito sąrašo, nes rytais užgimęs džiaugsmas turi savybę tęstis iki dienos pabaigos!
- Na jei rytas vis dėlto super ankstyvas, ir laiko vien sau – nei noro, nei galimybių, jis kiek kitoks bus su rytine muzikos doze. Smulkmena, atrodo nė neveiksminga, bet galios išbudint ir pralinksmint čia yra. O gal ir vieną kitą šokio žingsnelį aplink pusryčių stalą?
O čia mano maža rekomendacija: non-stop grojanti namuose ne tik rytais.
- Ilgi pusryčiai, neskaičiuojant nei nešvarių lėkščių, nei prie stalo praleisto laiko – savaitgalių privilegija. O kodėl maža šventė ne kas rytą? Kekė uogų ant košės, riešutų, o ne karvės pieno sviestas ant kasdienio skrebučio, o gal pusė šokolado plytelės vietoj visų pusryčių? Štai ir šventė, ar ne?
- Ryto skaitiniai – kad pirmoji dienos kava būtų dar geresnė. Juk iki dienos galo atsiversti lapą kitą knygos pasižadėsi mažiausiai keliasdešimt kartų. Mažo pažado įgyvendinimas vos dienai prasidėjus – geras spyris visiems kitiems dienos pasižadėjimams.
- Patarimus įdomesnei vaikystei knygoje „Kaip ugdyti vaikų kūrybingumą“ sudėliojusi Julia Cameron siūlo pirma tėvams tapti kūrybiškiems, kad tokie būtų ir vaikai. Viena priemonių – kasdienis rašymas. Atsikelk anksčiau, imk tuščią popieriaus lapą ir rašyk – kas tik galvoje. Pritariu visiškai – dienoraščio terapija labai į gera! Susikaupt, naujai įvertint ar išspręst tai, kas, atrodo, neišsprendžiama.
- Vos pramerkusi akis, šok į kedus. Lėta joga ar greitas bėgimas – rinktis tau. Ir, kalbu iš patirties, toks pusvalandis žymiai vertingesnis už kelis rytinius sapnus. Papildomas kibiras jėgų garantuotas.
- Kad į dienos pabaigą nereiktų vardinti ilgiausio sąrašo „pamiršau“, „nepadariau“ ar eilinį kartą „rytoj jau būtinai“, išnaudok rytus sąrašui darbų likusiai dienai. Ne kokiam skubiam sąrašėliui ant popieriaus skiautelės – apipink dienos iššūkius pažadais, jei šiuos įvykdysi, įkvepiančiomis mintimis, piešiniais. Ir būtinai sąraše – pažadai sau. Knygai, kvapniai voniai, šokoladui ar trumpam pasivaikščiojimui.
