Kad žmogus nori studijuoti, nematau nieko blogo, juk tai – stereotipiška lietuvių dogma: studijuok, nes būsi teisiamas. Ir pykti dėl to ant jaunosios kartos nėra ko. Tačiau noriu pakalbėti apie procesą iki studijų – brandos egzaminų sesiją ir, apskritai, visą mokymosi laikotarpį. Juk jis taip sureikšminamas...
Šimtukininkų! Kiekvienais metais pasaulį išvysta šimtai šimtukininkų, kurie, regis, gyvenime be pažymių nemato nieko kito. Sakyčiau, kad gerai, kad jie mokosi ir siekia gerų pažymių. Blogai yra tai, kad pažymiai galioja tik mokykloje, o tikrasis mokytojas yra gyvenimas. O su juo neatsiskaitysi mokykline valiuta – pažymiais...
Tokiu pareiškimu jokiu būdu neliepiu nustoti mokytis, tačiau leidžiu suprasti, kad kuo anksčiau pradėsite žvelgti į gyvenimą ne moksleivio akimis, tuo bus lengviau. Geri pažymiai gal ir padidins jūsų autoritetą prieš mokytojus, tėvus, bet nesuteiks savivertės ir gyvenime būsite apvalus nulis. Ir kas iš to, jei būsite geras savo srities specialistas, bet nemokėsite kaip, liaudiškai tariant, „suktis“.
Patariu moksleiviams, o gal ir studentams (juk jie irgi mokosi) ne tik „kalti“, bet ir „bizniauti“. Labai gerai yra turėti bent šiokius tokius principus, o ne būti paklusniai pelytei. Jei gyvenime mokėsite tik taikstytis su kitais ir klausyti kitų, kas vyksta mokyklose, būsite, vėlgi, – apvalus nuliukas.
Todėl linkiu ne tik mokytis gauti gerą pažymį, bet ir uždirbti gerus pinigus ir turėti savo žodį. Jei jums tai pavyks, tuomet posakis „šimtukas – bepročiui, šimtinė – galvočiui“ jums negalios, nes būsite ir protingas beprotis, ir prasisukęs galvočius.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!