Suprask, jei Jūs esate sveiki ir gyvi ar bent jau gyvi, tai tikrai šią virtinę informacijos išklausysite ir sužinosite kaip Lietuvoje gyvena lietuviai. Sena, kaip pasaulis žurnalistinė taisyklė byloja, kad pats lengviausias naujienų kąsnelis – policijos paros įvykių suvestinė, jos apžvalga. Kuo ji baisesnė, tuo naujiena – svarbesnė. Nežinau, ar tūlas TV žiūrovas pastebėjo, tačiau žvelgiant į Lietuvos televizijų žinių naujienas, svarbiausias įvykis būtent – nusikaltimai ir nelaimės, ypač tai aktualu privačioms televizijoms, viena jų net atskirą rubriką su skrajojančia fraze teigiančiu vedėju turi.
Kuo gi tie nusikaltimai ir tos nelaimės visuomenei yra svarbios? Vieną svarbu motyvą žinau – pamokos. Sužinai ką kiti daro ar jau padarė ir žinosi, ko tau nedaryti. Daugiau nesugalvoju, o be to kyla retorinis klausimas, ar verta kvaršinti dėl to savo galvą ir pagrįsti tokio žinių turinio pasirinkimo motyvus? Manau, priešingai – reikia mažinti tokios informacijos kiekį, nes jis pasidarė it propaganda, kuri trimituoja: „žiūrėkite kokia Lietuva – baisu joje gyventi, nes visur tik žudynės, šaudymai, išžaginimai, išprievartavimai ir pan.“ Visa tai skamba tarsi mes sugrįžtume laike ir vis dar gyventume ne XXI a., o XX a. dešimto dešimtmečio Lietuvoje su daktarais, agurkiniais, tulpiniais, gaidjurginiais ir panašiais padarais, fiksuodami jų darbelius.
Atvirai sakant, aš asmeniškai pavargau nuo Lietuvos valstybės bei lietuvio piliečio savivertės žeminimo. Jūs pasakysite – „Nepatinka – nežiūrėk“, tačiau neįmanoma – visur tas pat. Propaganda veikia atbukindama, o kartu ir niekindama žmones. Vienintelis išskirtinumas – nacionalinis transliuotojas, kuris jei jau afišuoja visas šias visuomenės blogybes, tai tik rezonansines. Kita vertus, ar kada pagalvojote žiūrėdami šias baisybes per TV, kartu gerdami kavą ar valgydami, kaip jaučiasi patys nukentėję, kada lendama į jų tragediją, nors jiems ir be jos yra krūva rūpesčių ir mažiausia, ko jie norėtų, – viešumo, o čia, prašau – tu ant TV transliacijos pjedestalo, tarsi šauniame realybės projekte ar šou. Skirtumas tik toks, kad ten pats kiši savo galvą, o čia tavo kiša, tik jau ne po šlovės vainiku, o po ešafotu.
Vienas profesorius, amžiną jam atilsį, kartą pasakė: „Aš nežiūriu jokių Lietuvos televizijų žinių laidų, išskyrus „Panoramą“, nes be jos atrodytų, kad mes visi gyvename pragare pažiūrėjus kriminalinę rubriką, kuri, dažnu atveju, užgožią visą pozityvią informaciją“. Pritardamas profesoriaus pozicijai aš neteigiu, kad žinių TV laidoje turi būti tik pagyrūniškas realybės matymas – priešingai, tai turi būti kaip galima objektyvesnis žvilgsnis, net kritika, tačiau kam tos baisybės, kokia iš jų nauda? Argi negali būti 50 proc. žinių eterio, dažnu atveju ir daugiau, ne kriminalinės situacijos apžvalga, o tiriamosios žurnalistikos reportažai? Mes juk pasaulio piliečiai, mums įdomu kas vyksta pasaulyje ir toje pat Lietuvoje, kur galime keliauti, ką pamatyti, kokia politinė situacija Afrikoje ar Naujosios akmenės savivaldybėje bei pan., juk dabar mes jau nesidžiaugiame, jog kaimyno tvartas dega – mes stengiamės jam padėti gesinti gaisrą.
Bent aš tuo tikiu, matydamas visuomenės pokytį pilietinės visuomenės kontekste. Ir pabaigai: mieli tėveliai, pamąstykite, ar verta su savo atžalomis žiūrėti Lietuvos privačių televizijų žinių naujienų laidas – iš ten jaunoji karta mokosi, ką ir kaip reikia daryti, tiksliau, nedaryti. Yra prasmingesnių užsiėmimų, kurie skatina moralesnę edukaciją, pilietiškesnę visuomenę su kritišku požiūriu į ją pačią ir joje vykstančius procesus be išprievartavimų, išžaginimų, nužudymų ir visokios kitokios kriminalinės statistikos bei jos baisybių.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!