Ingredientai

Kiekvieną rytą pradedate puodeliu kavos? Blogai, labai blogai, sako jums sveikos gyvensenos šalininkai, gyvensite keliais metais trumpiau. Mėgstate juodą arbatą? Sugadinsite inkstus, skelbia skandalingas straipsnis. Kuo tikėti ir ar tikrai arbatą gerti yra kur kas sveikiau nei kavą? Atsakymas jus nustebins.

Gaminimo eiga

Mokslininkai nustatė, kad abu gėrimai turi naudingų savybių, tačiau abu gali ir pakenkti.

Arbata nėra nekaltas gėrimas

Arbatą įprasta laikyti sveikuolišku gėrimu ir net jaunystės eliksyru. Išties ji turi daug gerų medžiagų, kurios sumažina pirmojo tipo diabeto riziką, gali apsaugoti nuo infarkto, širdies ligų ir net vėžio vėžio. Tačiau karštos arbatos mėgėjai kaip tik rizikuoja labiau susirgti stemplės vėžiu, nei geriantys šiltą ar vėsią arbatą. Taip pat arbatoje gausu taninų, kurie trukdo įsisavinti geležį. Trūkstant geležies gali prasidėti mažakraujystė, todėl patartina negerti daug arbatos. Didelis šio gėrimo kiekis gali net apnuodyti, nes arbatoje gali būti likusių pesticidų, net jei ant pakuotės šviečia užrašas „ekologiška“.

Vis dėlto arbata turi kur kas daugiau gerųjų savybių nei blogųjų. Kasdien išgeriant tris ar keturis puodelius arbatos stipriai sumažinama širdies ligų rizika. Tačiau kiekviena arbatos rūšis turi skirtingą poveikį mūsų organizmui. Štai baltoji arbata turi ne tik gerokai daugiau antioksidantų nei žalioji, bet ir patariama gerti norint atsikratyti antsvorio. Ji stabdo riebalų ląstelių augimą. Taip pat baltoji arbata gali sumažinti vėžio ir širdies ligų riziką.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad žalioji arbata, geriama šilta, moterims sumažina stemplės vėžio riziką net 60 proc. Žaliojoje arbatoje esančios medžiagos padeda sumažinti ir plaučių vėžio riziką. Be to, ši arbata stipriai sumažina kepenų sutrikimų galimybę vyrams, jei jie jos išgeria apie dešimt puodelių per dieną. Taip pat žalioji arbata padės lieknėjančioms, nes joje esantis kofeinas degina riebalus.

Žmonės, kurie šešias savaites per dieną išgėrė keturis puodelius juodosios arbatos, atliekant tyrimus turėjo mažesnį streso hormono – kortizolio kiekį. Juodojoje arbatoje yra natūralaus fluorido, kuris apsaugo dantis. Tačiau pagal kitus tyrimus, į arbatą įsipylus pieno panaikinamas jos teigiamas poveikis vėžio prevencijai.

Kavos gali pakenkti ir išgydyti

Kava dažnai be reikalo nuvertinama ar net laikoma kenksminga sveikatai. Joje gausu medžiagų, kurios padeda sumažinti antrojo tipo diabeto riziką, apsaugo kepenis nuo cirozės ir vėžio. Vyrams, sulaukusiems 40 metų, kava gali padėti apsisaugoti nuo podagros. Mokslininkų kavoje rastos medžiagos, tikėtina, bus naujų vaistų širdies ligoms gydyti, pagrindas. Kavoje esantis kofeinas sustiprina vaistų nuo skausmo poveikį ir pagerina trumpalaikę atmintį bei reakciją. Taip pat buvo nustatyta, kad kavoje esančios medžiagos sumažina alzhaimerio tikimybę.

Vis dėlto kavos nepatartina gerti nėščioms moterims – aštuoni puodeliai per dieną gali paskatinti vaisiaus žūtį gimdoje. Per didelis kavos kiekis apsunkina kraujo patekimą į širdį, didina cholesterolio kiekį ir gadina dantis. Be to, buvo aptikta, kad kavoje itin daug kancerogenų – medžiagų, kurios paskatina vėžinių auglių augimą.

Netikėtos išvados

Pats sveikiausias variantas, pagal mokslininkų tyrimus, yra kavos arbata – kavamedžio lapų arbata. Ji švelnesnio skonio nei įprasta juodoji arbata ir ne tokia stipri kaip kava. Turi daug antioksidantų, mažina diabeto ir širdies ligų riziką, tiri gerokai mažiau kofeino nei kava ar įprasta arbata. Tačiau kol kavos arbata nepasiekė parduotuvių lentynų verta apžvelgti kokį poveikį mūsų organizmui daro kava ir arbata.