Eilinį kartą vasarą pasirašiau ant lapelio, kad pavaduosiu savo kolegą, kuris atostogaus tris savaites. TRIS savaites. Jeigu anksčiau pasirašydavau ir nejausdavau labai padidėjusio krūvio, tai šiemet viskas nutiko kitaip. Dabar dirbu už du. Realiai už du.
Ar mano atlyginimas padidėjo? Ne, ir tai man kelia įsiūtį. Aš vertinu savo darbą. Jis tikrai geras, darbdaviai irgi mumis rūpinasi, bet ne šiuo atveju. Dirbu reklamos kompanijoje ir esu atsakingas už komunikaciją su užsienio klientais. Bet dabar aš esu atsakingas ir už bendravimą su klientais iš Lietuvos. Jeigu anksčiau dirbau nuo 9 iki 18 valandos, tai jau pusantros savaitės nepalieku biuro anksčiau nei 21 valandą. Kol viską sutvarkau, išsiunčiu, tiek laiko ir praeina.
Niekas manęs nepastebi. Paburbu sau po nosimi, bet vis tiek turiu dirbti. Juk pasirašiau. Ar čia normalu? Ar neturėčiau gauti daugiau pinigų?
Apie tai kalbėjau su kolegomis, bet jie irgi nežino atsakymo. Kvaila situacija privertė mane susimąstyti: ar tikrai verta dirbti pas tokį darbdavį? Kai apie tai pakalbėjau su draugais, jie nemano, kad reikėtų keisti darbą. Patys nuolat skundžiasi, bet bijo. Aš irgi nenoriu, bet dėl to, kad atmosfera – puiki. Tik nenoriu tapti vergu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Galite pasidalinti panašia patirtimi? Žinote, kaip nepasiduoti darbdavio spaudimui dirbti už du? Turite patarimų straipsnio autoriui? O gal Jūsų patirtis visai kitokia? Rašykite žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt:
Valstybinės darbo inspekcijos komentaras:
Valstybinė darbo inspekcija, susipažinusi su DELFI skaitytojo Jono laišku, atkreipia dėmesį į aktualias šiuo atveju teisės aktų nuostatas (kurios gali būti naudingos ir kitiems, su panašiomis problemomis susiduriantiems darbuotojams).
(čia taip pat primintina, kad, atsižvelgiant į VDI veiklos prioritetus, nagrinėjami ne tik pasirašyti, bet ir anoniminiai pranešimai – kurie susiję su galimo nelegalaus darbo apraiškomis; susiję su galimo nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos), įskaitant ir darbo bei poilsio laiko režimų pažeidimus, apraiškomis; susiję su pavojais darbuotojų saugai ir sveikatai.)
Pabrėžtina, kad, vadovaujantis Darbo kodekso (DK) 95 straipsnio 1 dalimi, kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų. Pareigybės nuostatai detalizuoja ir turi atitikti darbo sutartyje sulygtas pareigas. DK 120 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarties sąlygos, nustatytos DK 95 straipsnio 1 dalyje (darbuotojo darbovietė ir darbo funkcijos) gali būti keičiamos esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui.
DK 114 straipsnio 1 dalimi leidžia šalims susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad darbuotojas toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą. Atkreipiame dėmesį, kad papildomu darbu taip pat laikytinas darbas darbuotojų, pavaduojančių kitus darbuotojus, jeigu toks pavadavimas nenumatytas jų darbo sutartyse ar pareigybių aprašymuose. Taip pat pabrėžtina, kad, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, palyginti su nustatyta norma, už darbą jam mokama proporcingai daugiau, konkrečius darbo apmokėjimo dydžius nustatant darbo sutartyje (DK 197 straipsnis).
DK 119 straipsnyje nurodoma, kad darbdavys neturi teisės reikalauti, išskyrus DK nustatytus atvejus, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi, o dėl papildomo darbo ar pareigų turi būti sutarta ir tai turi būti aptarta jau galiojančioje darbo sutartyje (t.y. nauja darbo sutartis dėl papildomo darbo nesudaroma, tiesiog daromas jau sudarytos darbo sutarties pakeitimas, o visi susitarimai dėl skirtingų pareigų toje pačioje darbovietėje vertinami kaip vienas teisinis santykis). Tuo atveju, kai dėl konkrečių darbo funkcijų (pareigų) nebuvo sulygta ir tokios funkcijos (pareigos) nenustatytos darbuotojo pareigybės aprašyme ar nuostatuose, dėl tokio darbo turi būti šalių sulygta ir atitinkamai apmokėta, taip pat ir pavadavimo atveju.
Jeigu pavadavimas numatytas darbo sutartyje ar pareigybės nuostatuose, tokiu atveju darbas darbuotojų, pavaduojančių kitus darbuotojus, nelaikytinas papildomu darbu DK 114 straipsnio prasme. Pavaduodamas kitus darbuotojus, darbuotojas atlieka savo tiesioginį darbą.
Jei atliekant pavadavimo funkciją padidėja darbuotojo darbų mastas, už pavadavimą turėtų būti mokama proporcingai daugiau, t. y. toks pavadavimas turėtų būti apmokamas DK 197 straipsnyje nustatyta tvarka. Konkretūs darbo apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ar darbo sutartyse.
Taip pat pabrėžtina, kad, jeigu atlikdamas pavadavimo funkciją darbuotojas dirba papildomas valandas, kurios viršija darbo sutartimi sulygtas darbo valandas, tokiu atveju už faktiškai dirbtas darbo valandas, viršijančias darbo sutartimi sulygtą darbo laiką, turi būti apmokama kaip už viršvalandinį darbą (DK 193 straipsnis). Darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia metinė viršvalandinių darbų trukmė, bet ne daugiau kaip šimtas aštuoniasdešimt valandų per metus (DK 152 straipsnio 1 dalis).