Ingredientai

Net jeigu valgote daug vaisių, daržovių ir daug domitės ekologija, tai tik dalis sveikos mitybos. Kita pusė – gauti daugiau naudingų vitaminų ir mineralų iš įprastų produktų.

Gaminimo eiga

Linų sėmenos – jose daug ląstelienos, širdžiai naudingų omega-3 riebiųjų rūgščių, lignino, kurie apsaugo nuo vėžio. Bet visa tai tarsi užrakinta! Todėl sėmenis derėtų sumalti prieš naudojant, kad organizmas jas kuo lengviau įsisavintų.

Juodoji arbata – vienas iš puikių gėrimų, kuriuo dažnai pasilepiname. Tačiau šios arbatos nederėtų gerti įpilant pieno. Pieno proteinai suriša katechinus arbatoje, todėl organizmui sunkiau pasisavinti naudingąsias arbatos medžiagas.

Brokoliai – puiki daržovė turinti itin daug naudingų maistinių savybių. Juose pilna vitamino C, clorofilų, antioksidantų ir priešvėžinių medžiagų. Tačiau daugiausiai jų prarandama, jei ši daržovė verdama vandenyje ar kepama. Geriausias būdas ją apdoroti – išvirti garuose. Taip išsaugosite didžiąją dalį jos vertingų savybių.

Braškės – jose esantis vitaminas C reaguoja į sąlytį su deguonimi ir šviesą, todėl greitai suyra. Todėl braškių geriau nepjaustyti ir netrinti. Taip pat geriau jas užšaldykite nei valgykite iš toli atvežtas ir pilnai nesunokusias šviežias braškes.

Česnakas – priešingai nei vitaminas C, česnake esantys enzimai teigiamai reaguoja į sąlytį su oru. Tad jei norite išgauti visas gerąsias česnako savybes, prieš dedant jį į kokį nors patiekalą jį supjaustykite ir palikite 10 minučių pastovėti, kad kuo daugiau jų aktyvuotųsi.

Pilno grūdo kruopos ir džiovintos ankštinės kruopos turi daug antioksidantų, kurie gali susirišti su vitaminais ir mineralais maiste ir tapti sunkiais įsisavinamais. Neapdirbti grūdai ir pupelės ar žirniai turėtų būti išmirkyti vandenyje per naktį, kad išlaisvintų antioksidantus. Taip pat mirkymas padeda pasisavinti daug maistingų medžiagų kaip cinkas ir geležis ir palengvina darbą virškinamajam traktui.

Jogurtas – pamenate tą vandeningą skystį virš jogurto, kurį tikriausiai nupilate į kriauklę? Jis ypač turtingas proteinų ir vitamino B12, taip pat mineralų kaip kalcis ir fosforas. Verčiau čiupkite šaukštelį ir išmaišykite jogurtą, kad išsaugotumėte visas šias maistingas medžiagas. Taip pat jogurtas pilnas probiotikų – gerųjų bakterijų, kurios žūva aukštoje temperatūroje, jei ruošiate kokį karštą patiekalą su jogurtu. Tačiau karštis nesunaikina jame esančio vitamino D, kalcio ir proteinų.

Pomidorai – nepakeičiamas priedas salotose ar kituose mūsų mėgstamuose valgiuose. Tačiau jei norite išgauti medžiagas, kurios padeda kovoti su vėžiu ir širdies ligomis – išvirkite juos. Mokslininkai taip pat nustatė, kad pakaitinus pomidorus iki 90 laipsnių celcijaus – išsiskiria antioksidantai.

Kepsninėje kepta mėsa – kas nemėgsta vasaros kepsnių ant kepsninės. Tačiau čia slypi net keli pavojai. Visų pirma mėsą kepant ant atviros liepsnos ar ypač aukštoje temperatūroje išsiskiria 2 pavojingi kancerogenai. Taip pat nepasitikėkite gražiai apskrudusia kepsnio išore, maisto termometru patikrinkite ar viduje mėsa yra pakankamai įkaitusi.

Šparagai – nesusigundykite jų virti vandenyje, nes vanduo iš jų labai greitai išplauna vitaminą C. Vietoje to geriau juos virkite garuose ar pakepkite. Nebūtina, kad jos būtų minkštos, geriau, kad švelnios ir traškios. Beje, jei verdate garuose – neišpilkite likusio vandens. Jame gausu vitaminų mineralinių medžiagų. Geriau jį supikite į sriubą ar ruošiamą padažą.