Riešutai
Nekepintuose, nesūdytuose riešutuose daug maistingų medžiagų. Labai gerai riešutus per naktį pamirkyti vandenyje. Taip skatinamas dygimas, padidėja maistinė riešutų vertė, o organizmui lengviau juos suvirškinti.
Jogurtas
Įpilkite ožkos pieno jogurto į avižinę košę, salotas ar ant troškinio – gausite kalcio ir didelę probiotikų dozę. Probiotikai palaiko žarnyno mikroflorą, stiprina imunitetą.
Lašiša
Lašišoje gausu Omega-3 riebalų rūgščių, kurios mažina cholesterolio lygį, taigi saugo nuo širdies ligų. Iš Omega-3 riebalų organizme susidaro medžiagos, mažinančios uždegimą. Šios rūgštys padeda užtikrinti centrinės nervų sistemos ir ląstelių membranų funkcijas.
Grybai
Stiklinėje grybų yra beveik 50 proc. geležies dienos normos, kuri būtina, kad kraujas išnešiotų deguonį. Jei organai nepakankamai aprūpinami deguonimi, jaučiame nuovargį.
Grybų cheminė sudėtis artima mėsai, žuviai ir daržovėms. Tai tikras baltymų sandėlis. Juose yra visų žmogaus organizmui būtinų aminorūgščių: tirozino, gistidino, lecitino ir arginino, kurios nesunkai patenka į žarnyno sieneles.
Špinatuose ypatingai daug geležies, magnio ir kalio. Magnis teikia energijos, o kartu su kaliu užtikrina tinkamą virškinimą, nervų ir raumenų funkcionavimą.
Špinatai daug askorbo rūgšties, karotino, vitaminų, baltymų.
Įpjaustykite špinatų į salotas arba galite išsikepti kiaušinienę su jais.
Moliūgų ir saulėgrąžų sėklos
Sauja moliūgų sėklų – ir užtikrina dienos magnio norma. Magnis padeda atsipalaiduoti raumenims, palaiko reikiamą kalcio lygį.
Moliūgų sėklos pasižymi proteino ir cinko gausa. Jose yra net 45 proc. polinesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų C, E, B, PP, A ir B2. Sėklos stiprina kraujagysles ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Prancūzų mokslininkai yra nustatę, kad vyrams, kurių kraujyje yra pakankamai magnio, 40 proc. mažesnė tikimybė numirti jauname amžiuje, palyginti su tais, kurių magnio kiekis yra mažesnis. O moliūgų sėklose yra ypač didelis magnio kiekis.
Saulėgrąžų sėklose gausu augalinių riebalų ir riebaluose tirpstančių vitaminų – A, D ir E. Polinesočiosios riebiosios rūgštys, esančios augaliniame aliejuje, padeda mažinti cholesterolio lygį kraujyje ir lėtina senėjimo procesus.
Saldžiosios bulvės (batatai)
Saldžiosiose bulvėse gausu geležie, kalio, magnio, vitamino C ir vitamino D – visko, ko reikia, norint jaustis energingai, žvaliai. Dėl daugybės antioksidantų šios daržovės – puikus produktas prieš bet kokio tipo vėžį.
Saldžiąsias bulves galima kepti orkaitėje, keptuvėje, virti garuose, dėti jų į salotas, į troškinius.
Vanduo
Be vandens nebūtų gyvybės. Vandens reikia, kad mūsų ląstelės gautų maistingų medžiagų ir deguonies.
Suaugusiai moteriai per dieną rekomenduojama išgerti apie 8 stiklines vandens, vyrui – apie 10 stiklinių.
Vandens patartina gerti prieš valgį.
Šviežios sezoninės daržovės
Galima ilgai vardyti, kodėl verta valgyti sezoninius produktus: tai pigiau, sveika, skanu, gyvenama rūpinantis gamta na ir taip toliau.
Sezoniniuose produktuose maksimaliai gausu maistingų medžiagų, jie nevežami iš toli, tad negenda.
Kiaušiniai
Kiaušiniai – baltymų šaltinis, tai sudaro apie 30 proc. dienos normos. Jų galima valgyti po sporto, kad raumenys gautų baltymų ir turėtumėte energijos.
