Graikija žada nuo kitos savaitės imtis pensijų ir mokesčių reformų mainais į paskolą
Graikija trečiadienį pažadėjo nuo ateinančios savaitės imtis vykdyti pensijų ir mokesčių reformas, kaip reikalauja jos skolintojai, mainais į trejų metų trukmės sutartį dėl skolinimosi iš euro zonos, kad šalies finansų sistema atitoltų nuo griūties slenksčio.
„Siūlome nedelsiant imtis vykdyti virtinę priemonių jau nuo ateinančios savaitės pradžios, įskaitant su mokesčių reforma susijusias priemones (ir) su pensijomis susijusias priemones“, jeigu bus susitarta dėl skolinimosi iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) fondų, sakoma Finansų ministerijos laiške šiai euro zonos finansinio stabilumo institucijai.
A. Tsipras: Atėnai įvykdys skolintojų reikalavimus iki galutinio termino
Graikijos premjeras Alexis Tsipras trečiadienį pareiškė esantis „užtikrintas“, kad su euro zonos lyderiais pavyks suderinti naują sutartį dėl finansinės pagalbos skolų prislėgtiems Atėnams iki galutinio termino šios savaitės pabaigoje, nes priešingu atveju šaliai grėstų pasitraukimas iš euro zonos.
„Esu užtikrintas, kad per ateinančias 2–3 dienas sugebėsime įvykdyti įpareigojimus – kaip būtų geriausia Graikijai ir taip pat euro zonai“, – A. Tsipras sakė Europos Parlamento nariams Strasbūre.
Graikijos lyderis, kurį vieni europarlamentarai sutiko švilpimu, o kiti – džiaugsmingais šūksniais, pridūrė: „Mūsų pasiūlymai dėl mūsų įsipareigojimų finansavimo ir mūsų skolų restruktūrizavimo netaps našta Europos mokesčių mokėtojams.“
„Reikalaujame susitarimo su mūsų kaimynais, – sakė jis. – Tačiau tokio, kuris suteiktų mums ženklą, kad esam ant ilgalaikio pamato eiti iš šios krizės – tokio, kuris pademonstruotų, kad yra šviesa tunelio gale... Mūsų svarbiausiu uždaviniu turų būti kova su nedarbu ir verslumo skatinimas.“
Euro zonos lyderiai per antradienį surengtą nepaprastąjį viršūnių susitikimą susitarė leisti Graikijai iki ketvirtadienio pateikti naują reformų planą po to, kai graikų rinkėjai atmetė skolintojų reikalavimus referendume. Tuo tarpu sekmadienį vyksiantis visos ES viršūnių susitikimas buvo įvardytas kaip paskutinė galimybė sudaryti susitarimą dėl finansinės pagalbos Atėnams, kuris leistų Graikijai išlikti euro zonoje.
D. Tuskas: paskutinė galimybė susitarti
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį perspėjo, kad Graikija ir jos Europos partnerės dabar turi paskutinę galimybę susitarti dėl pagalbos, nes to reikia, kad skolų slegiami Atėnai liktų euro zonoje.
„Be vienybės Graikijos klausimu po keturių dienų mes atsibusime kitokioje Europoje, tai tikrų tikriausiai yra paskutinis raginimas Graikijai ir mums, mūsų paskutinė galimybė“, – sakė D.Tuskas Europos Parlamente Strasbūre, kuriame anksčiau graikų premjeras A. Tsipras po daugelį mėnesių trukusių bevaisių derybų pagaliau pažadėjo pateikti „įtikinamus“ reformų planus.
Anksčiau trečiadienį jis perspėjo Europos Parlamentą, kad nesugebėjimas susitarti „gali vesti į Graikijos bankrotą“ ir sukelti Europai naujų geopolitinių problemų.
„Rūsti tikrovė – kad mums liko tik keturios dienos galutinei sutarčiai sudaryti. Iki šiol vengdavau kalbėti apie galutinius terminus, bet dabar turiu pasakyti garsiai ir aiškiai, kad galutinis terminas baigiasi šią savaitę“, – pabrėžė jis.
A. Tsipras savo ruožtu paragino visas šalis vieningai stengtis išvengti „padalytos Europos“.
„Tai Europos problema, kuriai reikia europinio sprendinio... Neleiskime jai tapti padalyta Europa“, – pabrėžė jis.
Graikijos lyderis teigė, kad jo šalis, kuriai nuo 2010 metų buvo skirti du ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinio gelbėjimo paketai, buvo tapusi „griežto taupymo laboratorija“ likusiai Europos daliai.
Po 12 minučių trukusios A. Tsipro kalbos vienas po kito pasisakė partijų lyderiai. Kai kurie euroskeptikai sveikino A. Tsipro pergalę referendume, pasidėję kartonines korteles su užrašu „OXI“ („Ne“) – daugumos graikų pasirinkimu balsuojant plebiscite dėl anksčiau šalies skolintojų pasiūlytų sąlygų.
Centro dešiniosios Europos liaudies partijos (EPP), kuri yra didžiausia frakcija Europos Parlamente, lyderis vokietis Manfredas Weberis taip pat sukritikavo A.Ciprą. Jis peikė Graikijos vyriausybės nesugebėjimą per penkis mėnesiu nuo atėjimo į valdžią pateikti priimtinų reformų sąrašo, taip pat taip pat kaltino A. Tsiprą klaidinus graikus rinkėjus, sugriovus pasitikėjimą Europa ir įžeidinėjus kitus lyderius.
„Kraštutinė kairė ir kraštutinė dešinė jums daug ploja, – pareiškė M.Weberis. – Jums ploja Europos ekstremistai.“
Europos Parlamento centristų lyderis – buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas – pats sulaukė aplodismentų, kai paragino A. Tsiprą tesėti savo pažadus atimti privilegijas iš interesų grupių, pančiojančias Graikijos ekonomiką.
I got angry this morning at Mr Tsipras, because we need to see concrete proposals coming from him. We can only avoid a #Grexit if he takes his responsibility. Watch my speech again here
Posted by Guy Verhofstadt on Wednesday, July 8, 2015
A.Tsipras atrodė užsirašinėjantis pastabas, kol G.Verhofstadtas vardijo ilgą pasiūlymų sąrašą, įskaitant bankų privatizaciją, kai kurių profesinės veiklos sričių liberalizavimą ir privilegijų atėmimą iš laivybos magnatų, kariuomenės ir Graikų Ortodoksų Bažnyčios.
„Jūsų turimi pasirinkimai – labai paprasti. Kaip norite būti prisimenami? – klausė G.Verhofstadtas, pabrėždamas, kad dauguma graikų nori, jog jų šalis liktų euro zonoje. – Kaip rinkimų riktas, dėl kurio šalies žmonės tapo neturtingesni? Ar, pone Tsiprai, norite būti prisimenamas kaip tikras revoliucingas reformuotojas?“
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos euroskeptiškos Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos lyderis Nigelas Farage'as sakė, kad Graikijos krizė tiesiog patvirtino atotrūkį tarp Europos pietinių ir šiaurinių ekonomikų, dėl kurių Europos Sąjunga tapo nefunkcionali.
„Europos projektas iš tiesų pradeda merdėti, – teigė N.Farage'as, kreipdamasis į A. Tsiprą, kuris nerodė jokių emocijų. – Tiesą sakant, jeigu būtumėt drąsus, turėtumėt vesti Graikijos žmones iš euro zonos aukštai pakelta galva.“
Prancūzijai gali kainuoti 65 mlrd. eurų
Graikijos finansinių įsipareigojimų nesilaikymas Prancūzijai kainuos maždaug 65 mlrd. eurų, trečiadienį pareiškė Prancūzijos Senato finansų komiteto vadovas.
„Mūsų šalies nuostoliai dėl galimo Graikijos finansinių įsipareigojimų nevykdymo sudarys maždaug 65 mlrd. eurų, – kur kas daugiau nei paprastai nurodoma 40 mlrd. eurų suma“, – sakoma senatoriaus Alberico de Montgolfier pareiškime.